Vilniuje praėjusį savaitgalį tuo pačiu laiku vyko trys mitingai dėl imigrantų: vienas apsiribojo taikingu pasivaikščiojimu, o kiti du buvo labai priešiški.

Siekdama išvengti galbūt net ir smurtinių susidūrimų sostinės savivaldybė pakeitė Nacionalinio susivienijimo (NS) organizuojamo protesto renginio vietą, leisdama protesto dalyviams rinktis ne prie Seimo, o prie Vyriausybės.

Tuo metu prie Seimo akciją rengusi radikaliai kairioji „Antifa“, anarchistai bei judėjimas „Solidarumo grandis“ pakeitė planus ir savo rėmėjus pakvietė į kitą Gedimino prospekto pusę, kad tiesiogiai oponuotų antiimigraciniam mitingui.

Šįkart situaciją labai paaštrino Lietuvoje (kaip ir visoje ES) griežtinami imigracijos įstatymai, atmetantys buvusios Vokietijos kanclerės A.Merkel itin liberalią atvirų durų į Europą politiką.

[[ge:lrytas:lrytas:44322219]]

Griežtas imigracijos taisykles neseniai metiniame pranešime žadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė U.von der Leyen.

Lietuvoje apie būtinybę griežtinti imigracinę politiką prabilo ir prezidentas G.Nausėda, ir premjeras M.Sinkevičius, taip pat vidaus reikalų ministras M.Katelynas, konservatorių lyderis L.Kasčiūnas.

Netgi liberalų vadovė V.Čmilytė-Nielsen pasisako už griežtesnę kontrolę, tik paragino ją derinti su žmogaus teisėmis.

Itin dažnai apie imigrantus kalba NS pirmininkas V.Sinica, kuriam kova su pirmiausia musulmonų keliamais pavojais – vienas kertinių ideologijos principų.

Žinoma, politikų dėmesį migracijai gerokai kursto kitą pavasarį vyksiantys savivaldos rinkimai.

Lietuva šiuo požiūriu nesiskiria nuo kitų ES šalių.

[[ge:lrytas:lrytas:44345216]][[ge:lrytas:lrytas:44309166]][[ge:lrytas:lrytas:44333934]]

„Alternatyva Vokietijai“ apstulbino triuškinančia sėkme Rytų Vokietijoje regionų rinkimuose, sustiprėjo antiimigracinės partijos Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose, o Prancūzijoje prezidento rinkimus gali laimėti rinkėjus imigrantais bauginanti Nacionalinio susivienijimo lyderė M.Le Pen.

Žibalo į susipriešinimo laužą Lietuvoje šliūkštelėjo rugsėjo mėnesį prie Kauno mečetės susirinkę maždaug 100 baikerių.

Meldžiantis musulmonų bendruomenei jie garsiai leido roko muziką, demonstravo nupjautą kiaulės galvą.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl religinių apeigų trukdymo ir neapykantos kurstymo, baikerius pasmerkė prezidentas ir Seimo pirmininkas.

Tačiau, tarkime, valstiečių lyderis A.Veryga kalbėjo, kad taikūs nesmurtiniai protestai turi teisę egzistuoti, o V.Sinica pareiškė, jog tai ne kas kita, kaip visuomenėje tvyrančio nerimo pasekmė.

Iš tikrųjų ir Vilniuje, kur nėra oficialios mečetės, Islamo kultūros centre Naujamiestyje, Islamo centre Jeruzalėje ir dar keliose nuomojamose patalpose ar sporto maniežuose melstis susirenkantys jauni vyrai kelia nerimą aplinkiniams gyventojams.

[[ge:lrytas:lrytas:44393635]]

Musulmonų sunitų dvasinis vadovas A.Beganskas jau nuo 2019 metų prašo sostinės valdžios leisti statyti mečetę, tačiau meras V.Benkunskas jam griežtai atsakė „ne“, nes esą miestui dabar svarbiausia migracijos kontrolė, o ne naujų islamo religinių objektų plėtra.

Viešojoje erdvėje taip pat gausu baimių, kad gali stiprėti musulmonų radikalizacija.

Kelių parlamentarų prašymu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas uždarame posėdyje aptarė musulmonų religinių bendruomenių ir totoriaus A.Begansko vadovaujamo Antrojo muftiato veiklą, o jis kategoriškai atmeta radikalizacijos grėsmę.

Vidaus reikalų ministras paprašė Valstybės saugumo departamento įvertinti galimas rizikas.

Gautas atsakymas, kad islamiškojo ekstremizmo grėsmių saugumui kol kas nenustatyta.

Tačiau vis viena Lietuvoje pavojingai plinta islamo baimė.

Politologai svarsto, kad jei dabar ir nėra realaus islamo radikalų pavojaus dėl dar nedidelio musulmonų skaičiaus, tai nereiškia, jog su šiuo reiškiniu šalis nesusidurs ateityje, o visuomenė jau gali iš anksto imti nuogąstauti, nes aiškiai mato, kaip imigrantų antplūdis smarkiai paveikė Vakarų ir Vidurio Europą, Skandinaviją.

Šias baimes stiprina lietuviams atrodantis svetimas atvykėlių iš Vidurinės Azijos ar Afrikos elgesys, nors tiesioginės grėsmės tai galbūt ir nekelia.

Atsiranda ir radikalų, kurie įžeidinėja, provokuoja islamo tikybos ar kitos rasės žmones.

Žinoma, užsitverti nuo pasaulio ir neįsileisti jokių imigrantų neįmanoma, o ir ekonomikai, pasak darbuotojų stokojančio verslo, tai būtų pražūtinga, bet galima atsirinkti atvykstančius žmones ir kartu nustatyti jų buvimo mūsų šalyje sąlygas.

Priemonių suvaldant imigraciją, ypač iš musulmoniškų šalių, jau imtasi – uždaryti imigrantų darbo prašymus priiminėję išorės paslaugų centrai Kirgizijoje, Uzbekistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Kelias į Lietuvą baltarusiams nebus užvertas, nes jie galės kreiptis į Armėnijoje ir Sakartvele likusius centrus.

Prezidentas G.Nausėda pasiūlė ir laikinos darbo migracijos formą – dvejus metus padirbėję emigrantai privalėtų bent pusmečiui išvykti iš Lietuvos.

Ar Lietuvai pavyks sureguliuoti imigraciją valstybei naudingu būdu, nedarant žalos nei saugumui, nei visuomenės taikingam sambūviui?

Kaip bus, paaiškės per artimiausius metus, o tai priklausys ne tik nuo mūsų valdžios sprendimų, bet ir nuo geopolitinės padėties.

Imigracijos tema kaitina aistras: Lietuva atsidūrė kryžkelėje?