Taip Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kanceliarija reagavo į trečiadienį organizacijos „Libertas Fidei“ pristatytą tyrimą apie religijos kaip įtakos priemonės Lietuvos ir Europos saugumui Rusijos karinės agresijos kontekste naudojimą.
„Nėra faktų, liudijančių, kad Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia kelia grėsmę Lietuvos Respublikai“, – teigiama trečiadienį paskelbtame Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kanceliarijos komentare.
Jame pabrėžiama, kad didžiąją šios Bažnyčios dvasininkų ir tikinčiųjų daugumą sudaro Lietuvos piliečiai, o bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“, anot kanceliarijos, nestiprina valstybės saugumo, bet diskriminuoja religinę bendruomenę ir gilina visuomenės susiskaldymą.
Padaugėjus rusakalbių šalyje, grėsmės lietuvių kalbai nemato: reikia atskirti du dalykus
Bažnyčia taip pat teigia, kad jos veikla yra religinio pobūdžio ir nėra naudojama politiniams tikslams siekti. Kanceliarijos teigimu, Bažnyčia bendradarbiauja su įvairiomis švietimo, socialinėmis, medicinos, įkalinimo ir visuomeninėmis organizacijomis, tačiau nėra jokių švietimo įstaigų steigėja, jų nefinansuoja ir nesikiša į ugdymo programų turinį.
Komentare pabrėžiama, kad kanoninė priklausomybė Maskvos patriarchatui netrukdo Bažnyčiai būti įstatymus gerbiančia Lietuvos piliečių bendruomene.
„Patriarcho minėjimas pamaldų metu yra nustatyta mūsų Bažnyčios kanonais religinių apeigų dalis“, – teigiama jame.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios kanceliarija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl, jos vertinimu, siekio perkelti Ukrainos religinį konfliktą į Lietuvą. Ji ragina religinės organizacijos veiklą vertinti remiantis konkrečiais faktais ir patikimais įrodymais, o ne prielaidomis ar subjektyviomis interpretacijomis.
„Sudėtingi bažnytiniai klausimai, istoriniai nesutarimai ir ginčai dėl kanoninės sandaros neturi tapti politinės kovos įrankiu“, – teigiama komentare.
Susiję straipsniai
Tyrimas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį
Kaip skelbta, trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą kuriame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Pasak tyrimą pristačiusio Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ vykdomojo direktoriaus, Vilniaus universiteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Sergijaus Šumylos, Baltijos valstybėse veikia 215 Maskvos patriarchatui priklausančių parapijų: 52 Lietuvoje, 125 Latvijoje ir 37 Estijoje.
Pateikdamas pavyzdžių iš kitų Europos valstybių, S. Šumylo taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne tik religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Vyskupijos minimos grėsmių ataskaitose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.