Penkios valandos – dar niekas, palyginti su tuo, kad iki rugpjūčio 1-osios marokietis, įtariamas nusikaltimu ir neturįs leidimo būti Lietuvoje, vadinasi, turįs pagrindo pabėgti, tiesiog vaikščiojo laisvėje.
Kur jis buvo visą tą laiką? Aiškėja, kad iki tol, kol buvo suimtas, nelegalas dar spėjo nukeliauti iki Prancūzijos pas giminaičius ir pats sugrįžti atgal į Lietuvą, pas savo merginą lietuvę.
„Jis grįžo pas savo draugę. Jis žinojo, kad yra pradėtas (ikiteisminis tyrimas, – Lrytas), nes į savo el. paštą gavo kvietimą. Bent jau taip parodė, kad jis žinojo. Jis tiesiog nenorėjo būti sulaikytas“, – Lrytas tvirtino bylą kuruojantis prokuroras Darius Maleckas.
Užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai: kiek imigrantų mums iš tiesų reikia?
Kas nutiko?
Iš Vilniaus apylinkės teismo kiemo antradienį pabėgo vagyste kaltinamas 2003 metų gimimo Maroko pilietis I. Toubali. Kaltinamasis pabėgo, kai buvo vedamas į konvojaus automobilį – vyras pastūmė jį konvojavusią policijos pareigūnę ir spruko pro atidarytus vartus. Neaišku kodėl, bet jis buvo be antrankių.
Nedelsiant buvo aktyvuotas planas „Sulaikymas“.
Incidentas įvyko apie 15.56 val. Laisvės prospekte esančio teismo kieme. Policijos pareigūnai marokietį sulaikė pie 21.15 val. Vilniuje, Debesijos gatvėje. Vyras nesipriešino, buvo nuvežtas į areštinę, kur šiuo metu ir yra.
Susiję straipsniai
Tarp šių vietų – maždaug 8 km atstumas. Jo paieškos truko daugiau nei penkias valandas.
I. Toubali buvo teisiamas dėl gegužės 24 dieną įvykdytos vagystės. Jis kaltinamas įsibrovęs į parduotuvę, atrakinęs kasos aparatą ir pagrobęs 1709,02 eurus. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, o teismas nuosprendį šioje byloje turėtų skelbti spalio 26 dieną.
Policijos departamentas trečiadienį pranešė, kad šio vyro atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už kalinio pabėgimą.
Tyrimas pradėtas pagal griežtesnę straipsnio dalį, numatančią laisvės atėmimą iki penkerių metų už pabėgimą panaudojant smurtą arba padarant didelės turtinės žalos laikančiajai įstaigai.
Neteko leidimo gyventi ir pradingo
Į Lietuvą marokietis atvyko studijuoti, bet šių metų birželio 3 dieną buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Lrytas žiniomis – dėl nepažangumo.
Aukštoji mokykla šią informaciją perdavė Migracijos departamentui, kuris jau birželio 5 dieną nusprendė panaikinti atvykėlio laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, kuris buvo išduotas būtent studijų pagrindu.
I. Toubali dar turėjo 14 dienų apskųsti šį sprendimą, bet to nepadarė, todėl birželio 25 dieną leidimas oficialiai buvo panaikintas.
Kas vyksta toliau? Marokiečiui buvo skirta nuo 7 iki 30 dienų išvykti iš Lietuvos. Apie savo išvykimą jis turi informuoti Migracijos departamentą. Pasibaigus šiam terminui, vyro buvimas Lietuvoje oficialiai tampa neteisėtas.
Migracijos departamentas iš jo nesulaukė jokios žinios. Departamento atstovai laišku kreipėsi į užsienietį ir iki liepos 8 dienos prašė prisistatyti, tačiau į užklausas šis nereagavo.
Buvo kreiptasi ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), ar ji turi duomenų, kad marokietis galėjo kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir išvykti svetur, tačiau tokios informacijos VSAT neturėjo.
Tai yra logiška žinant, kad Lietuva netikrina transporto priemonių, išvykstančių į Šengeno zonos šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Latviją.
Oficialiuose šaltiniuose nurodoma, kad Migracijos departamentas turėtų priimti sprendimą dėl priverstinio nelegalo išsiuntimo, o informacija apie asmenį turi būti perduodama teisėsaugai ir VSAT, tačiau studentas dingo, tad iki deportacijos procedūros neprieita. Kitaip tariant, manyta, kad jei namuose jo nebėra ir į užklausas jis nereaguoja, jis jau yra išvykęs iš Lietuvos.
Migracijos departamentas nesikreipė į teisėsaugą, o teisėsauga – į Migracijos departamentą.
Aiškintis, ar užsienietis jau yra išvykęs net nebūtų reikėję, jei Migracijos departamento atstovus būtų pasiekusi policijos informacija, kad asmuo yra įtariamas nusikaltimo įvykdymu ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y., kad jis yra perėjęs į teisėsaugos rankas.
Gaunasi kuriozinė situacija, kad viena institucija reikalauja marokiečio kuo greičiau palikti Lietuvą, o kita – Lietuvoje jį kviečiasi apklausai dėl įtarimo nusikalstama veika, nes abi institucijos kažkodėl nebendrauja tarpusavyje.
Į tai dėmesį atkreipė ir vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas, kuris viešai iškėlė klausimą, kiek efektyviai institucijos tarpusavyje dalijasi informacija.
Jis nurodė, kad dėl šio įvykio bus atliekamas išsamus vertinimas. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti daugiau detalių dėl pabėgusio asmens paieškos organizavimo bei vadovybės priimtų sprendimų.
„Akivaizdu, kad kažkas neveikia – išsiaiškinsime, kas, ir svarbiausia yra ne tik surasti, kas už tai atsakingas, bet ir ištaisyti tas klaidas, kad jos nesikartotų“, – pabrėžė M. Katelynas.
Buvo skelbiama marokiečio paieška
Gegužės 24 dieną nusikaltimą įvykdęs ir jau po kelių dienų identifikuotas vyras sulaikytas tik rugpjūčio 1 dieną.
Kyla klausimas, kur jis buvo du mėnesius nuo to laiko, kai apsivogė, buvo išbrauktas iš aukštosios mokyklos studentų sąrašų, o dar po kelių savaičių neteko ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje?
Teisėsaugos institucijos vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodeksu (BPK), pagal kurį griežčiausia priemonė – suėmimas – skiriama tik išskirtiniais atvejais. Dažnu atveju įtariamieji teismo sprendimo laukia būdami laisvėje su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Norint įtariamąjį uždaryti į tardymo izoliatorių dar iki teismo, prokuroras privalo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Pavyzdžiui, teisėsauga už grotų asmenį siunčia tada, kai turima pagrįstų duomenų, kad laisvėje jis gali pasislėpti nuo teisingumo, daryti naujus nusikaltimus arba aktyviai trukdyti tyrimui naikinant įrodymus bei gąsdinant liudininkus.
Ar asmuo, įvykdęs nusikaltimą ir nebeturįs teisės būti Lietuvoje, gali bandyti pabėgti? Ar dėl to jam neturėtų būti iškart skiriama griežčiausia kardomoji priemonė? Ir kur jis buvo visą tą laiką? Tokie klausimai kilo ir žurnalistams, ir daliai visuomenės.
Bylą kuruojantis prokuroras D. Maleckas Lrytas ketvirtadienį nurodė, kad įvardytos priežastys greičiausiai lemtų tai, jog marokiečiui turėtų iškart būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, kad šis nepabėgtų.
Pasirodo, liepos pabaigoje konstatuota, kad vyras slapstosi, nes iki tol jis nereagavo į policijos skambučius, laiškus, nebuvo rastas nurodytoje gyvenamojoje vietoje.
„Jam buvo paskelbta paieška“, – Lrytas patvirtino D. Maleckas.
Dabar aiškėja, kad I. Toubali po nusikaltimo įvykdymo net sugebėjo nukeliauti iki Prancūzijos. Ten esą gyvena jo giminaičiai. Tačiau po kurio laiko nelegalas pats sugrįžo į Lietuvą.
Ar teisėsauga net nežinojo, kad marokietis buvo pasprukęs? Prokuroras į šį klausimą atsakyti negalėjo, tačiau pabrėžė, kad apie Prancūziją teisėsaugai prasitarė pats užsienietis.
„Jis grįžo pas savo draugę. Jis žinojo, kad yra pradėtas (ikiteisminis tyrimas, – Lrytas), nes į savo el. paštą gavo kvietimą. Bent jau taip parodė, kad jis žinojo. Jis tiesiog nenorėjo būti sulaikytas“, – aiškino D. Maleckas.
Vagyste kaltinamas marokietis leidimo gyventi Lietuvoje nebeturi, kitaip tariant, čia negali legaliai nei nuomotis būsto, nei dirbti, tad tiesiog apsigyveno pas savo merginą. Prokuroras patvirtino, kad ji – lietuvė.
Rugpjūčio 1 dieną marokietis buvo surastas ir sulaikytas, o 3 dieną teismo sprendimu jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
Jei marokietis bus nuteistas, suėmimo laikotarpis bus įsiskaičiuos į jo bausmės vykdymo laiką. Už slapstymąsi nuo pareigūnų, prokuroro teigimu, griežtesnė atsakomybė jam taikoma nebus, nes to nenumato mūsų įstatymai.
„Nusikalstama veika padaryta ir jis atsako tik už tai. Todėl, kai jis jau prisistatė, jam buvo taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas“, – nurodė jis.