Pasirengimas: ką svarbu žinoti?
Ekstremaliosios situacijos gali kilti dėl įvairių grėsmių – nuo stichinių nelaimių, pavyzdžiui, audros, po kurios sutrinka elektros tiekimas, ar didelio masto gaisro iki pramoninių avarijų, radiologinių incidentų ar karo veiksmų.
Tokiais atvejais gali sutrikti įprasta kasdienybė, todėl svarbu iš anksto apgalvoti, kaip pasirūpintume savimi ir artimaisiais, jei laikinai negalėtume naudotis įprastomis paslaugomis ar gauti pagalbos taip greitai, kaip tikimės.
Susiję straipsniai
„Svarbu suprasti, kad 72 valandos nėra momentas, kada pagalba automatiškai prasideda ar baigiasi.
Tai laikas, kuriam kiekvienas gyventojas turėtų būti pasirengęs savarankiškai, kol institucijos ir tarnybos organizuoja pagalbą bei sprendžia krizės padarinius“, – pabrėžia pašnekovas.
Pirmosiomis paromis institucijos aktyvuoja ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, organizuoja pagalbą, siekia atkurti elektros, vandens ir šilumos tiekimą, o prireikus – aprūpinti žmones maistu bei kitomis būtinomis priemonėmis.
„Dėl to gyventojams rekomenduojama būti pasirengusiems bent tris paras savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Tokia pasirengimo krizėms gairė taikoma ir kitose Europos šalyse“, – aiškina Ž. Solovjovas.
Jeigu praėjus šiam laikui situacija išlieka nestabili, svarbiausia vadovautis oficialia institucijų teikiama informacija ir nurodymais.
Kai neveikia telefonas, pravers radijas
Telefonas daugeliui tapo pagrindine priemone informacijai gauti, tačiau krizės metu mobilusis ryšys ir internetas gali sutrikti.
„Tokiu atveju vienu svarbiausių informacijos šaltinių tampa radijas. Todėl verta iš anksto pasirūpinti paprastu nešiojamuoju radijo imtuvu ir baterijomis bei žinoti, kurio radijo klausytis. Vilniuje LRT radijo dažnis – 89,0 MHz“, – pataria pašnekovas.
Vilniaus gyventojai informaciją apie situaciją ir tolesnius veiksmus gali sekti savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose bei programėlėje KOVAS.
Atsižvelgiant į pavojaus pobūdį, gali būti siunčiami Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) pranešimai, įjungiamos sirenos ar naudojamos kitos informavimo priemonės.
„Skirtingi kanalai gali būti naudojami vienu metu, kad svarbi informacija kuo greičiau pasiektų kuo daugiau žmonių.
Socialiniuose tinkluose pranešimai gali pasklisti greitai, tačiau ne visa informacija būna patvirtinta. Todėl svarbiausius sprendimus reikėtų priimti remiantis oficialių institucijų ir patikimos žiniasklaidos skelbiama informacija“, – akcentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.
Nuo ko pradėti ruoštis? 4 žingsniai, kuriuos verta atlikti jau dabar
Pasirengimas nebūtinai reiškia sudėtingą ir brangų procesą. Pašnekovas siūlo įvertinti savo poreikius.
„Pradėti galima nuo paprasto klausimo sau: „Kas man būtų sunkiausia, jeigu rytoj įvyktų krizė?“ Ar tai būtų elektros, vandens, šilumos ar mobiliojo ryšio sutrikimas? O gal nežinojimas, kaip susisiekti su artimaisiais ar kur kreiptis pagalbos?“.
Atsižvelgiant į tai, galima susidėlioti asmeninius prioritetus, nuo ko pradėti savo pasirengimą. Ž. Solovjovas rekomenduojama atlikti šiuos žingsnius:
1. Įvertinkite namuose turimas atsargas. Patikrinkite, ko pritrūktumėte, jei kelias paras negalėtumėte įprastai apsipirkti ar naudotis kai kuriomis paslaugomis. Atsargas verta ne tik sukaupti, bet ir periodiškai peržiūrėti. Jau turimas maisto atsargas galima žymėti interaktyviame sąraše programėlėje KOVAS. Ten taip pat rasite rekomenduojamų maistų atsargų.
2. Paruoškite išvykimo krepšį. Jei tektų skubiai palikti namus, būtiniausi daiktai turėtų būti patogiai sukrauti į vieną kuprinę ar krepšį, kad nereikėtų jų ieškoti paskutinę minutę. Ką svarbu įsidėti, taip pat rasite KOVAS programėlėje.
3. Susitarkite su artimaisiais, koks jūsų šeimos planas. Aptarkite, ką darytumėte, jei neveiktų telefonai, kur susitiktumėte ir kaip susisiektumėte atsiradus ryšiui. Apie planą turėtų žinoti visi šeimos nariai.
4. Pagalvokite, kam gali prireikti jūsų pagalbos. Tai gali būti vyresnio amžiaus ar vieniši kaimynai, artimieji, kuriems sunkiau savarankiškai pasirūpinti savimi.
„Tokį planą verta aptarti su visa šeima, kad krizės atveju nereikėtų sprendimų priimti nuo nulio. Verta pažinoti savo kaimynus ir iš anksto aptarti, kuo galėtume būti vieni kitiems naudingi“, – sako Ž. Solovjovas.
Nereikia laukti, kol namuose atsiras viskas, ko galėtų prireikti ekstremalios situacijos atveju. Pasak Civilinės saugos skyriaus vedėjo, kur kas svarbiau pradėti nuo to, kas labiausiai gelbsti pirmosiomis paromis: būtiniausių atsargų, aiškaus plano šeimai ir žinojimo, kur ieškoti patikimos informacijos.