M. Sinkevičius: lėšos gynybai svarbios, bet ne paskutinėje vietoje ir visuomenės poreikiai (4)

„Manau, kad biudžetas atitinka tą logiką, kurią mes ne kartą esame komunikavę: tai yra saugumo biudžetas, skirtas mūsų gynybai ir visuomenės saugumui“, – penktadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Anot Vyriausybės vadovo, rengiant kitų metų biudžetą taip pat buvo atsižvelgta į šalies ekonominę situaciją ir infliaciją.

„Matome ekonominę situaciją, infliaciją. Žinoma, svarbu skirti didžiules lėšas mūsų kariuomenei, gynybos poreikiams, bet ne paskutinėje vietoje yra ir visuomenės poreikiai: senjorų, kultūros darbuotojų, statutinių pareigūnų, medicinos personalo, slaugytojų“, – kalbėjo premjeras.

Jo teigimu, biudžetu siekiama užtikrinti ne tik valstybės pasirengimą gynybai, bet ir didesnį gyventojų saugumo jausmą.

„Manau, šis biudžetas kuria arba turėtų kurti saugumo jausmą ir valstybės mastu, ir visuomenėje“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Kitų metų valstybės biudžete mažėjant finansavimui keliams, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad lėšų tam reikėtų daugiau, tačiau tikina, kad šiam tikslui galėtų būti skirta dalis Gynybos fondo pajamų.

„Tas (biudžeto – ELTA) galvosūkis nėra lengvas, reikia subalansuoto požiūrio – saugumas, gynyba, kas yra nekvestionuojama dalis, senjorai, kultūros darbuotojų, atskiros sritys, taip pat kelių finansavimas. Aišku, kad tikrai norisi, kad jis būtų didesnis, visi važiuojame keliais, matome, kaip jie atrodo. Kita vertus, tuo pačiu reikia pastebėti, kad (…) pilna remontų, pilna tvarkymo darbų, net baigiantis jau šiltajam sezonui“, – žurnalistams Mažeikiuose penktadienį sakė premjeras.

„Žinoma, kad galvosime turbūt tuo pačiu ir apie tai, kiek galėtume sutarti panaudoti lėšų už Gynybos fondą, nes reikia sutikti, (…) kad sunkioji technika, ar tai būtų pėstininkų mašinos, ar tai tankai, kurie vyksta, nebūtinai patys važiuodami, bet vežami mūsų gatvėmis mūsų keliais – tie keliai, viadukai turi atlaikyti tokius svorius“, – tikino jis.

Anot M. Sinkevičiaus, papildomai pajamų kelių sektoriui turėtų atnešti nuo sausio įsigaliojanti nauja elektroninės kelių rinkliavos, vadinamoji e-tollingo, sistema, kur bus mokama už nuvažiuotą kilometražą ir kuri pakeis vinječių mokestį.

„Ir žinau, kad (susisiekimo – ELTA) ministras darys viską, kad tai, kas pradėta, turėtų tęstinumą, kad darbai nenutrūktų. Ir turime nemenką lūkestį, susietą su e-tolingo sistema, kuri startuos sausio pirmą dieną“, – sakė premjeras.

Anot jo, iš vinječių buvo surenkama apie 90 mln. eurų pajamų per metus, o naująją rinkliavos sistema jos galėtų išaugti apie 30 mln. eurų.

Kaip skelbė ELTA, kitų metų valstybės biudžeto projekte šalies keliams kitąmet iš viso numatoma 749,3 mln. eurų – mažiau nei šiemet, kai finansavimas siekia 815,5 mln. eurų, tai susiję su mažėjančiu europiniu finansavimu.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sakė, kad nacionalinis finansavimas keliams kitąmet didės beveik 62 mln. eurų, tačiau ES lėšų mažės dėl pasibaigiančio finansinio laikotarpio.

Tiesa, pasak jo, finansavimo pakaks visiems pradėtiems projektams užbaigti ir kitąmet suplanuotiems darbams vykdyti.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad kitąmet švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs ženkliai daugiau, lyginant su kitais valstybes sektoriais.

„Na, nežinau, ar ji (profesija – ELTA) taps prestižinė, nes prestižas yra tokia keista sąvoka, bet tai, kad mokytojo, švietimo darbuotojo ir apskritai švietimo sektoriaus darbuotojo alga gerokai didėja, palyginti su visais kitais valstybės sektoriais, yra faktas. Mes laikomės valstybės įsipareigojimų“, – žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Penktadienį Vyriausybės patvirtintame 2027 m. biudžeto projekte, kuris bus teikiamas Seimui, numatoma, kad mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių darbo užmokesčiui didinti kitąmet planuojama skirti 245,1 mln. eurų arba 7,56 proc.

Tuo metu statutiniams pareigūnams – 7,5 proc. (45,3 mln. eurų), kultūros darbuotojams – 7,5 proc. (21,8 mln. eurų).

Kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatomas bazinis 2,5 proc. atlyginimo augimas (73,8 mln. eurų).

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 4 mln. eurų papildomo finansavimo, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Visgi, pasak jo, sprendžiant dėl daugiau lėšų šiai įstaigai yra būtina atsižvelgti ir į kitų institucijų poreikius bei valstybės fiskalinę situaciją.

„Ta ambicija galbūt nėra visiškai kukli. Ne kartą buvome susitikę su VSD vadovais. Ir (jų – ELTA) lūkestis buvo (padidinti papildomą finansavimą – ELTA) nuo mažiausio galimo skaičiaus – 2,6 mln. iki 7 mln. eurų ir daugiau. Šiai dienai, jeigu teisingai pamenu, numatyta 4 mln. eurų papildomai“, – penktadienį žurnalistams sakė premjeras.

Pasak jo, didesnė papildomo finansavimo dalis veikiausiai bus skirta darbo užmokesčiui, nes VSD susiduria su sunkumais komplektuojant personalą.

„Dešimtys pareigūnų reikalingi mūsų tarnyboms. Pasakyti, kad nieko nėra daroma, neišeina. Kad gali būti galbūt daugiau daroma, turbūt galima apie tai kalbėti. (…) Bet turime vertinti viso biudžeto kontekstą“, – teigė M. Sinkevičius.

Premjeras pažymėjo, kad didesnio finansavimo tikisi ir kitos institucijos, tarp jų statutiniai pareigūnai, teisėjų korpusas bei Nacionalinė teismų administracija.

„Bet ir vėl, atliepdami tuos lūkesčius, turime uždavinį – nepasileisti tiek, kad tas paskui procesas mūsų fiskalinės situacijos būtų nebetvarus ir nebesuvaldomas arba vėliau reikalautų radikalių sprendimų, kurių nė viena turbūt valdžia nepageidautų“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Tuo metu statutinių pareigūnų algoms skirta 45,3 mln. eurų. Darbo užmokestis bus keliamas ugniagesiams, policijos pareigūnams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento pareigūnams, taip pat numatoma kelti aplinkos apsaugos pareigūnų atlyginimus.