Forume pranešimus skaitė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, teisininkų profesinės etikos ekspertas iš Slovakijos Pavolas Žilinčikas ir Oslo universiteto profesorius Hansas Petteris Graveris. Diskusijose dalyvavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Ukrainos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Ivanas Miščenko, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Vytautas Nekrošius ir kiti teisės bei kitų sričių ekspertai.
Kai teisinei valstybei kyla grėsmė, tylėti – taip pat pasirinkimas Viena pagrindinių forumo temų – teisininkų vaidmuo, kai kyla grėsmė teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms. Pranešimuose ir diskusijoje kelti klausimai, kaip atpažinti institucijų nepriklausomumo silpnėjimą, kada būtina imtis iniciatyvos ir kokios lyderystės iš teisės profesionalų tikisi visuomenė.
„Lyderystė prasideda nuo asmeninio apsisprendimo prisiimti atsakomybę ir priimti reikalingus sprendimus, net žinant, kad būsi kritikuojamas. Po dešimties metų galime aiškiai pamatyti, kad tai buvo teisingi strateginiai sprendimai, tačiau jiems priimti pirmiausia reikėjo drąsos. Teisininkams ši drąsa ypač svarbi: jų darbe būtina ne tik išmanyti teisės raidę, bet ir suvokti teisės prasmę demokratinėje valstybėje bei savo pareigą valstybei“, – renginyje pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Diskusijoje aptarta ir teisininkams tenkanti atsakomybė ginti pamatines teisines vertybes. „Teisininko lyderystė – tai drąsa kalbėti ir ginti teisinės valstybės principus, nebijant viešos kritikos, nepasiduodant ne tik išorės spaudimui, o neretai ir neturint bendruomenės palaikymo. Teisininkai, pirmiausiai teisėjai, turi pareigą viešai kalbėti, kai mato grėsmes demokratinėms vertybėms ir teisingumo pamatams“, – pažymėjo teisingumo reformų konsultantė Reda Molienė.
Susiję straipsniai
Ukrainos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Ivanas Miščenko prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai iškeitęs teisėjo mantiją į karinę uniformą ir stojęs ginti savo šalies dalijose kritinių apsisprendimų ir lyderystės fronte patirtimi. „Demokratija ir valstybės išlikimas priklauso nuo visų sutelktų pastangų, nepriklausomai nuo profesijos. Visi piliečiai yra įsipareigoję savo šaliai, bendruomenei, artimiesiems. Todėl likti nuošalyje ir laukti, kol kiti padarys, reiškia silpninti valstybę ir jos, taip pat savo paties bei artimųjų, išlikimo galimybes“, – susirinkusiems teisininkams kalbėjo Ukrainos teisėjas.
Kas atsakingas už visuomenės teisinį švietimą? Renginyje daug dėmesio skirta teisininko kompetencijos, žinomumo ir autoriteto santykiui. Diskutuota, kaip viešai aiškinti teisinius klausimus, kokią atsakomybę už savo žodžius išprusimą.
„Viešai komunikuojantys teisininkai gali ne tik stiprinti savo reputaciją, bet ir didinti visos visuomenės teisinį raštingumą. Tam būtina priimti vidinį sprendimą ir prisiimti dar vieną atsakomybę – padėti žmonėms suprasti teisę, atsisakyti profesinio žargono ir nebijoti kalbėti aiškiai bei paprastai, nesibaiminant, ką pasakys kolegos profesionalai“, – pažymėjo komunikacijos strategė Živilė Navickaitė-Babkin.
Jai antrino viešojo kalbėjimo trenerė, WOW įkūrėja Neringa Bliūdžiūtė. Pasak jos, aiškiai ir suprantamai kalbėti gali kiekvienas teisininkas, apsisprendęs komunikuoti viešai ir skyręs laiko susipažinti su pagrindiniais viešojo kalbėjimo principais.
DI įrankių daugėja, tačiau svarbiausia gebėti tinkamai naudotis Diskusijoje apie dirbtinį intelektą nagrinėta, kaip technologijos keičia teisininkų darbą ir už kokius sprendimus atsakomybę turi prisiimti pats profesionalas. Aptarti DI pateikiamos informacijos patikimumas, būtinybė tikrinti rezultatus, klientų duomenų konfidencialumas ir kibernetinis saugumas.
„Why AI“ agentūros vadovas Antanas Bernatonis, dirbtinio intelekto ekspertas pabrėžė, kad svarbiausia naudojantis DI įrankiais – aiškiai žinoti, kokią užduotį norima atlikti ir kaip pasirinkta priemonė padės ją išspręsti. Darbo efektyvumą gali didinti ir paprasti įrankiai, jei išmokstama tinkamai jais naudotis. „Vis naujų, brangiai kainuojančių sprendimų paieška savaime geresnių rezultatų neužtikrina,“ – pažymėjo A. Bernatonis.
Jaunų teisininkų neišlaikys vien papildomos naudos Forume taip pat kalbėta apie teisininkų komandų transformaciją: skirtingų kartų lūkesčius, vadovavimo pokyčius ir profesinės kultūros įtaką gebėjimui pritraukti bei išlaikyti žmones.
„Jaunam žmogui svarbios papildomos naudos – patogi darbo aplinka, sveikatos draudimas, lankstus darbo grafikas, mokymosi galimybės. Tačiau svarbiausias jaunosios kartos motyvatorius – prasmės ir savo indėlio į organizacijos veiklą suvokimas“, – pažymėjo advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris Jonas Zaronskis.
Diskusijoje keltas klausimas, kaip teisinėms organizacijoms atliepti šiuos lūkesčius ir kurti aplinką, kurioje žmonės norėtų dirbti bei augti.
Pirmasis „LAW FORUM“ suteikė skirtingų teisinių profesijų atstovams progą aptarti bendrus iššūkius – nuo institucijų nepriklausomumo ir atsakomybės valstybei iki kasdienio vadovavimo bei gebėjimo suprantamai kalbėti su visuomene.
Forumą organizavo konsultacijų agentūra „Good to know“ kartu su partneriais – Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, Lietuvos advokatūra, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Mykolo Romerio universitetu. Renginio mecenatas – advokatų profesinė bendrija AVOCAD.