„Mes tikrai turime turėti strategiją NATO lygiu adekvačiau reaguoti į tokio pobūdžio užpuolimus, nes man atrodo, kad kartais nugali požiūris: gal geriau nedarykime šito, nes tai dar labiau eskaluos situaciją dar labiau“, – TV3 televizijai teigė prezidentas.
Vis tik, pasak G. Nausėdos, Rusija maskuoja savo operacijas, tad atsekti šios šalies autorystę – labai sudėtinga.
„Ji stengiasi maskuoti savo pėdsakus, bet, kita vertus, stengiasi palaikyti tą įtampą, kad jūs ten, Vakaruose, žinotumėte: jeigu jūs padėsite Ukrainai, tai pas jus gali būti lygiai tas pats“, – sakė jis.
Susiję straipsniai
Rusijos specialiąsias tarnybas siūlo pripažinti teroristinėmis organizacijomis
Be to, prezidentas tikina, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU) turėtų būti pripažinta teroristine organizacija.
„Paskutiniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje aš sakiau, kad Rusijos specialiosios tarnybos, žvalgybos tarnybos, turi būti paskelbtos teroristinėmis organizacijomis. Matau, kad kol kas turbūt palaiko šią idėją tiktai tos valstybės, kurios gerai žino, kas yra Rusija, tai yra Rytų flango valstybės. Bet aš labai tikiuosi, kad matydamos, ką Rusija išdarinėja, prie šitos valstybių grupės jungsis vis daugiau Vakarų Europos valstybių“, – dėstė G. Nausėda.
„Mes privalome suprasti, kad mums metamas iššūkis ir niekas čia su mumis nesiruošia juokauti. Tą rodo jau Juodojoje jūroje vykę incidentai, kurie nusinešė žmonių gyvybes. Nors jie palietė, sakykime, Rumuniją ir Bulgariją, tai yra šalį, kuri visada laikė save labai broliška Rusijai ir visada laikėsi atsargesnio požiūrio į Rusijos vertinimą. Taip kad tai vyksta visur“, – akcentavo šalies vadovas.
Bendrija svarsto, ar blokui reikalingas savas į NATO panašus reagavimo į skubias situacijas mechanizmas, kuris padėtų geriau koordinuoti veiksmus prieš Rusijos hibridines atakas.
Europos šalių vyriausybės teigia, kad Rusijos pajėgoms susiduriant su sunkumais fronte, Maskva intensyvina diversijų ir kišimosi kampaniją prieš Ukrainos rėmėjus, jau penktus metus tęsiantis Kremliaus 2022 m. vasarį pradėtai plataus masto invazijai.
Po didelio atgarsio sulaukusių incidentų, pavyzdžiui, Vokietijos oro uoste aptikto ginkluoto drono, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasiūlė sukurti naują „ekstremaliųjų situacijų saugumo protokolą“, kuris padėtų reaguoti į didėjančią grėsmę.
Kaip skelbė ELTA, sekmadienio naktį Vilniuje buvo pasikėsinta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad bandymas sekmadienio naktį Vilniuje padegti „Starlink“ ryšio įrangą yra traktuojamas kaip sabotažas. Anot jo, turima duomenų, jog minėtą įrangą bandyta sugadinti naudojant Molotovo kokteilius. Teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų.
Pasak Vyriausybės vadovo, gaisro metu prietaisai smarkiai apgadinti nebuvo, liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.
Po galimo sabotažo išpuolio Lietuvoje stiprinamas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad daugiau pajėgų įsitrauks į objektų apsaugą.
Po bandymo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl už turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.