„Mes matome tašką. Tie taškai, kaip rodo netolima praeitis, galėjo būti paukščių pulkas. Nors, aišku, paukščiai lyg ir į pietus turėtų skristi. Tačiau, kalbant rimtai, reikalingi dar papildomi indikatoriai, kurie leistų teigti, kad tai tikrai yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojų keliantis objektas. Kadangi šis dronas, skirtingai negu daugybė kitų ankstesnių dronų, išskrido iš draugiškos mums Lenkijos teritorijos ir mes jokio signalo iš Lenkijos tarnybų negavome, tai natūraliai pirminė versija yra, kad tai nėra pavojų keliantis objektas. Ir tiktai tada, kai atsirado papildomi indikatoriai, kai žmonės informavo, kad girdėjo ir matė droną, tik tada buvo įjungtas signalas „Geltona“, – TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
„Taip, dronas per tą laiką spėjo nuskristi, nes jo judėjimo greitis buvo gana didelis. Kada jau buvo nustatytas beveik vizualinis kontaktas, su didele tikimybe, kad tai tikrai yra dronas, iš naikintuvo, kuris jau buvo pakeltas į orą – nedelsiant buvo įjungta raudona spalva. Taip, kad mūsų oro gynybos sistema suveikė, tačiau pripažįstu, kad algoritmus galima tobulinti. Atsižvelgdami į tai, kad šį kartą negavome jokios informacijos iš Lenkijos, galime dar papildomai apsidrausti ir kitą kartą reaguoti kitaip. Apie algoritmų keitimą mes kalbėsime artimiausiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje“ – akcentavo jis.
Šalies vadovas sako siūlysiantis, kad tobulinant gyventojų informavimo sistemą reikėtų atsižvelgti į regionus, kuriuose yra mažesnė ir didesnė drono įskridimo tikimybė.
Susiję straipsniai
„Aš kalbėjau apie tai, kad iš tikrųjų, panaudojant tuos pinigus, tikrai didelius pinigus krašto apsaugos sistemai, norėtųsi ir didesnio lankstumo, ir greitesnio sprendimų priėmimo. Niekas neslepia, niekas į vyniojamąjį popierių nesistengia suvynioti tų paslėptų problemų – jos yra žinomos. Tačiau matome, kad visos valstybės, kurios turi jau veikiančią oro gynybos sistemą, ne visada ir ne visur viską pamato ir sugeba sumažinti riziką iki nulio. Labai norėtųsi, kad ta rizika būtų sumažinta iki nulio“, – dėstė prezidentas.
„Aš manau, kad kuomet mes kalbėsime apie tai, ką galima būtų tobulinti informavimo sistemoje, mano tikslas būtų štai koks: geriau nelieskime tų regionų ir nejaukime žmonių gyvenimo regionuose, kuriuose, veikiausiai, tas objektas neįskris. Tačiau papildomai apsidrauskime ir greičiau reaguokime tuose Lietuvos regionuose, kuriuose, tikėtina, dronas įskris arba galima numanyti, kad po 15–20 minučių žvelgiant į jo trajektoriją, jis bus jau kitame Lietuvos regione“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Tiesa, pats dronas, pasak ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus, objektas buvo užfiksuotas prieš 6 valandą ryto.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos. Tą po pirmadienį vykusios Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio patvirtino ir premjeras. Pasak jo, dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.