Anot jo, sekmadienį į Lietuvos teritoriją įskridusio ir vėliau sprogusio drono incidentas parodė, kad šiuo metu turimos aptikimo priemonės veikia fragmentiškai, o skirtingų šaltinių duomenys dar nėra sujungiami į vieną sistemą.
„Šiai dienai, ką parodė sekmadienio ryto įvykis – radarai detektuoja taškelį, kuris atitinka tam tikrą greitį, aukštį, kryptį. Toliau radaro duomenys nepateikia nei garso, nei kitų analizės priemonių“, – teigė ministras.
Pasak R. Kauno, į vieną sistemą sujungus radarų, akustinių sensorių, kamerų, pasieniečių ir gyventojų teikiamus duomenis būtų galima tiksliau įvertinti, koks objektas įskrido į Lietuvos oro erdvę ir kokią grėsmę jis kelia.
Susiję straipsniai
Ministras pabrėžė, kad oro gynybos pajėgumų stiprinimas yra ilgas procesas, todėl šiandien priimami sprendimai duos rezultatų po kelerių metų. Vis dėlto, anot jo, ministerija jau ėmėsi konkrečių veiksmų: užsakyti radarai, paankstinti nešiojamųjų oro gynybos sistemų „Piorun“ užsakymai, o šiemet pradėta kurti minėta vieninga objektų atpažinimo sistema.
R. Kauno teigimu, šiuo metu jau gauta 19 pasiūlymų dėl sistemos kūrimo, jie artimiausiomis dienomis bus išanalizuoti, o tuomet bus pradėta dirbti su labiausiai poreikius atitinkančiais pasiūlymais.
„Lygiagrečiai, aš asmeniškai buvau susitikęs pačiomis didžiausiomis ir inovatyviausiomis karinės programinės įrangos valdymo ir analizės įmonėmis. Tarėmės su jomis, jeigu mums užstrigtų procesai dėl techninių galimybių, kad galėtų jie irgi įsijungti ir pateikti savo siūlymus jau dabar, kaip galėtume apjungti visą sistemą“, – aiškino ministras.
Pasak jo, taip pat pasienyje integruojami papildomi radarai ir diegiami akustiniai sensoriai. Nauji radarai, R. Kauno teigimu, geriausiu atveju Lietuvą pasieks po metų, tačiau tiekėjai įspėja, kad pristatymas gali užtrukti ir dvejus metus.
Ministras taip pat sakė, kad Vyriausybė leido įsigyti dronams perimti skirtų priemonių – interseptorių, tarp jų ir ukrainietiškų. Jų įsigijimui dar reikalinga Ukrainos licencija. Lietuva taip pat svarsto amerikietiškus, lietuviškus ir kitų šalių sprendimus, siekdama neapsiriboti viena technologija.
R. Kaunas teigė, kad Lietuva konsultuojasi su Ukrainos oro gynybos specialistais ir ieško būdų, kaip paspartinti skirtingų technologijų integravimą.
„Esame pasikonsultavę ir aptarę planą, kurį vykdome su Ukrainos oro gynybos specialistais. Jie viešėjo Lietuvoje ir reguliariai šnekame su jais, ar teisinga kryptimi judame“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Vėliau prie aptikimo sistemos numatoma prijungti kinetines ir nekinetines priemones, kurios būtų išdėstytos visoje šalyje. Tam, pasak R. Kauno, gali prireikti ir teisės aktų bei reagavimo tvarkos pakeitimų.
Kalbėdamas apie sekmadienio incidentą, ministras pažymėjo, kad net ir pakėlus NATO oro policijos misijos naikintuvus, pilotams vizualiai nepavyko nustatyti, ar tai buvo civilinis orlaivis, ar grėsmę keliantis objektas. Pasak jo, šis atvejis bus papildomai išanalizuotas, taip pat bus svarstoma, kaip sustiprinti reagavimą į neatpažintus objektus, atskrendančius iš Šengeno erdvės.
„Tai, ko mes nepadarėme prieš trejus ar ketverius metus, šiandien turime kaip pasekmes. Tai, ką padarysime šiandien, suteiks geresnes galimybes po dvejų–ketverių metų“, – tikino R. Kaunas.
Kaip skelbta, sekmadienio rytą, po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos anksčiau dar nebuvo pateikusios informacijos, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.