J. Olekas atkirto kritikams: Lietuva gynybai – ambicingas planas, o pareigūnų algos gali dar augti

„Aš manau, kad tikrai nesiplakime savęs. Mes esame čia aukštumoje, esame gerai vertinami sąjungininkų. Jie pasiruošę ateiti, būti kartu su mumis, padėti mums apsiginti“, – antradienį Seime kalbėjo J. Olekas.

Pasak parlamento vadovo, Lietuva išsiskiria iš kitų NATO valstybių tuo, kad visus 5 proc. BVP numato skirti būtent karinei gynybai, o kitos sąjungininkės dalį šio finansavimo planuoja panaudoti platesnėms su saugumu susijusioms reikmėms.

„Tokio ambicingo nusistatymo kaip Lietuva beveik niekur nėra, nes net daugelis NATO valstybių, eidamos link 5 proc., pasilieka sau tą pusantro procento maržą ir sako, kad tai susiję su kitomis gynybai skiriamomis sritimis“, – aiškino Seimo pirmininkas.

„Mes skiriame 5 proc. vien karinei gynybai. Pridėkime dar ir tuos sprendimus, kurie stiprina pasienį, stiprina kitas vidaus saugumo struktūras“, – pridūrė jis.

J. Oleko teigimu, vertinant valstybės saugumą, svarbu atsižvelgti ne tik į karinį pasirengimą, bet ir į visuomenės socialinę gerovę. Anot jo, stipri visuomenė yra būtina siekiant atsilaikyti prieš hibridines grėsmes.

„Šiandien mums gresia ne tik ginkluota kova – turime hibridines atakas, sabotažą, diversijas ir kitus dalykus, kurie sprendžiami žmogiškuoju atsparumu. Svarbu, kad Lietuvos piliečiai tikėtų savo valstybe, kad jie matytų, jog ne tik sandėliuose kraunami šaudmenys ar ginkluotė, bet ir patiems nereikia vargti“, – sakė jis.

Seimo pirmininkas pabrėžė, kad kitų metų biudžete numatytos socialinės priemonės, ypač parama jaunoms šeimoms, taip pat prisideda prie valstybės saugumo stiprinimo.

Pasak jo, susitikimuose su jaunimo organizacijomis buvo aptariama, kokių priemonių reikia, kad jauni žmonės liktų Lietuvoje, kurtų verslus ir šeimas.

„Buvau susikvietęs įvairias jaunimo organizacijas, kalbėjome, ko reikia jaunimui, kad jis tikrai pasiliktų Lietuvoje, čia kurtų savo verslą, šeimas ir augintų vaikus. Jiems reikia, kad būtų saugu, bet reikia ir tam tikros paramos“, – teigė J. Olekas.

„Tas ateinantis šeimos paramos paketas yra svarbus ne tik šeimai, bet ir vidinio atsparumo bei vidinės gynybos stiprinimo prasme“, – pridūrė jis.

Nors dėl biudžeto projekto sulaukiama įvairių Seimo frakcijų ir parlamentarų pasiūlymų bei kritikos, J. Olekas tikisi, kad Vyriausybei pavyks pasiekti susitarimą su Europos Komisija (EK) dėl numatyto deficito.

„Turime labai įvairių nuomonių ir pasiūlymų iš frakcijų bei Seimo narių, taip pat tam tikros kritikos, kad reikėtų vienaip ar kitaip daryti, bet biudžetas atitinka visus reikalavimus“, – teigė jis.

„Manau, kad tas numatytas deficitas ir pastangos, kurias deda Vyriausybė bei finansų ministras, bus vainikuotos sėkme susitarime su Europos Komisija. Mes galėsime įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, išsaugoti taiką ir ramybę Lietuvoje, stiprinti paramą ypač jaunoms šeimoms ir socialinę paramą toms grupėms, kurioms ji labai reikalinga“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Fiskalinės drausmės reikalavimą viršijantis deficitas

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.

Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.

Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas neatmeta galimybės, kad statutinių pareigūnų atlyginimai 2027 metais galėtų didėti daugiau nei numatyta valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, papildomų lėšų būtų galima rasti sujungiant dalį kariuomenės ir vidaus tarnybų naudojamų išteklių.

„Galima tikėtis tokių idėjų. Ir konkrečių pasiūlymų tikrai yra“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė J. Olekas.

Jis aiškino, kad kariuomenė ir vidaus tarnybos dalį priemonių, pavyzdžiui, transporto ar oro stebėjimo pajėgumus, galėtų naudoti bendrai. Taip, pasak jo, būtų galima sumažinti atskirų tarnybų išlaidas ir atlaisvinti lėšų pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.

„Pačios lėšos neitų iš gynybos biudžeto, bet kai kurios priemonės, kurias naudoja ir kariuomenė, ir kitos tarnybos, galėtų būti bendros“, – teigė Seimo pirmininkas.

Konkretaus atlyginimų didinimo procento J. Olekas kol kas neįvardijo. Anot jo, pirmiausia reikia sulaukti susitarimo, tačiau galimybė pareigūnams atlyginimus didinti labiau nei dabar numatyta, išlieka.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas antradienį per susitikimą su Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija taip pat teigė sieksiantis didesnio nei numatyta dabar atlyginimų augimo. Pasak jo, vietoj planuojamo 7,5 proc. didėjimo atlyginimai galėtų augti 8–9 proc., tam panaudojant vidinius resursus.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kritikuoja 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatytą statutinių pareigūnų atlyginimų didinimą. Profsąjungos teigimu, pareigūnų darbo užmokesčiui didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.

NPPSS reikalauja, kad pradinis statutinių pareigūnų atlyginimas siektų bent 1,5 tūkst. eurų į rankas. Susivienijimas taip pat perspėja, kad, nepasikeitus situacijai, gali surengti protesto akciją prie Vyriausybės.

ELTA primena, kad Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, M. Katelynas teigė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Jis taip pat nurodė, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.