„Visa mūsų parapija, visi mūsų žmonės, labai susirūpinę dėl šitų įstatymų projektų, dėl kurių šita Bažnyčia, šita dvasinė vertybė, gali būti iš jų (parapijiečių – ELTA) atimta“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko.
„Sušauksiu mūsų parapijos visuotinį susirinkimą. Jis vyks šį sekmadienį, ir mes su jais (parapijiečiais – ELTA) kreipsimės į Seimo vadovybę su mūsų prašymu, kad nebūtų daromi šitie žingsniai, nebūtų daroma tai, kas gali žlugdyti jų pilietines teises, jų tikėjimą, jų vaikų laisvą gyvenimą“, – pridūrė dvasininkas.
Tuo metu Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią yra vykdomas puolimas, nors esą bendruomenė paiso Lietuvos įstatymų ir palaiko valstybės politiką.
„Libertas Fidei“ tyrimas: kaip Rusija pasitelkia Bažnyčią karui ir dezinformacijai
„Mes esame labai susirūpinę šiuo metu, nes tas, galima sakyti, tam tikras mušimas, puolimas vyksta ir prieš mūsų Bažnyčią. Jis vyksta ir per informaciją, ir, matome, kad vyksta per teisines tam tikras iniciatyvas, galima sakyti, jis vyksta ir dvasiškai tas puolimas“, – tęsė vyskupas Ambrosijus.
„Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia palaiko Lietuvos valstybės politiką, yra integrali institucija su Lietuvos visuomene, pasisako labai aiškiai ir kategoriškai prieš bet kokį karą, prieš karą, kuris vyksta Ukrainoje“, – nurodė jis.
Kreipėsi į Sinodą dėl Bažnyčios nepriklausomybės
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra iki šiol pavaldi Maskvos patriarchatui. Pasak vyskupo, dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – prašydami autonomijos, tačiau pabrėžė, kad visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Susiję straipsniai
„Dėl teisinio statuso, nepriklausomybės statuso mes kreipėmės į Sinodą ir prašėme autonomijos. Šitas klausimas dabar yra darbotvarkėje – mes negalime pagreitinti šito klausimo sprendimo ir kada jis bus išspręstas, nežinome, bet niekas iš mūsų bendruomenės neveikia prieš Lietuvą, neveikia prieš Europos Sąjungą“, – kalbėjo vyskupas Ambrosijus.
„Jis (kreipimasis – ELTA) buvo aptartas per Sinodą. Dabar yra laukiama vyskupų susirinkimo, kur gali būti priimtas sprendimas dėl mūsų bažnyčios nepriklausomybės. Mes laukiame to sprendimo“, – pabrėžė dvasininkas.
Siūlo riboti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti aiškesnes valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jeigu jų administraciniai centrai susiję su tarptautines sankcijas ar Lietuvos įstatymais nustatytas ribojamąsias priemones taikančiais subjektais arba jų veikla kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti juridinius asmenis, turinčius teisę atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Tyrimas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį
Kaip skelbta, trečiadienį Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą, kuriame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Pateikdamas pavyzdžių iš kitų Europos valstybių, S. Šumylo taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne tik religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia atmetė teiginius dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Anksčiau išplatintame pranešime teigiama, jog bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę bei gilina visuomenės susiskaldymą.
Stačiatikių Bažnyčios kanceliarija pranešime akcentavo, kad jos veikla yra religinio pobūdžio ir nėra naudojama politiniams tikslams siekti. Kanceliarijos teigimu, Bažnyčia bendradarbiauja su įvairiomis švietimo, socialinėmis, medicinos, įkalinimo ir visuomeninėmis organizacijomis, tačiau nėra jokių švietimo įstaigų steigėja, jų nefinansuoja ir nesikiša į ugdymo programų turinį.
Vyskupijos minimos grėsmių ataskaitose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.