„Akivaizdu, mes turime išmokti pamokas iš Ukrainos. Ir Maskvos patriarchatas, tai yra įrodyta, yra Kremliaus geopolitinio, hibridinio karo įrankis ir labai dažnai per jį yra vykdomos visos (įtakos – ELTA), kas liečia tas minkštąsias galias – per parapijas, per švietimą, per kultūrinius renginius – pumpuojant tą rusų pasaulio naratyvą, formuojant lojalumą Rusijai“, – „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Šioje vietoje, aš manau, be jokios abejonės, dabartinėje geopolitinėje situacijoje labai svarbu žiūrėti į tai. Galų gale, tas pats patriarchas Kirilas jis viešai palaiko Rusijos veiksmus Ukrainoje“, – kalbėjo politikas.
Siūlo riboti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje
Skeptiškai sureagavo į M. Katelyno užmojį didinti pareigūnų atlyginimus: neatsižvelgta į vieną
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti aiškesnes valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jeigu jų administraciniai centrai susiję su subjektais, kurie taiko tarptautines sankcijas ar Lietuvos įstatymais nustatytas ribojamąsias priemones arba jų veikla kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti juridinius asmenis, turinčius teisę atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Stačiatikių Bažnyčia žada kreiptis į Seimo vadovybę
Susiję straipsniai
Savo ruožtu reaguodami į tai šią savaitę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai surengė spaudos konferenciją, kurios metu pranešė žadantys dėl šių pataisų kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko teigė, esą konservatorių registruojami įstatymo projektai stačiatikių bendruomenei kelia įtampą. Tuo metu Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią yra vykdomas puolimas, nors esą bendruomenė paiso Lietuvos įstatymų ir palaiko valstybės politiką.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra iki šiol pavaldi Maskvos patriarchatui. Pasak vyskupo Ambrosijaus, dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – prašydami autonomijos, tačiau pabrėžė, kad visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Tyrimas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį
Kaip skelbta, Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą, kuriame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Pateikdamas pavyzdžių iš kitų Europos valstybių, Sergijus Šumylo taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne tik religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia atmetė teiginius dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Anksčiau išplatintame pranešime teigiama, jog bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę bei gilina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijos minimos grėsmių ataskaitose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.