Netrukus tylą sudrumsčia geležinkelio bėgiais atidundantis traukinys, iš Maskvos į Kaliningradą vežantis per šimtą keleivių. Jis sustoja. Nuo vagonų atsikabina „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvas, o traukinio valdymą perima atidardėjęs Rusijos geležinkelių šilumvežis ir mašinistai.
Atsiveria durys. Bet tik tam, kad patikrai vidun įeitų Lietuvos pasieniečiai. Tranzitu per mūsų šalį vykstantys keleiviai iš Rusijos jau daugiau nei dvejus metus lipti laukan negali, tik nuobodžiaudami žvalgosi pro langus. Pasieniečiai atidžiai patikrina kiekvieną keleivį – ar tie patys, kuriuos jų kolegos užfiksavo Kenos stotyje, atvyko iki Kybartų.
Procedūra visada ta pati – techniškai ir logistiškai šie traukiniai Lietuvos teritorijoje turi tik dvi stoteles, kurių paskirtis yra griežtai ribojama. Pirmiausia iš Baltarusijos atvykstantis traukinys privalomai pasienio ir muitinės patikrai sustoja Kenoje. Suregistruojami visi keleiviai, taip pat čia vyksta lokomotyvų perkabinimas.
M. Katelynas – apie sprendimą stiprinti šalies pasienio apsaugą ties Kaliningradu: galime susidurti
Vėliau traukinys keliauja Kaliningrado link ir antrąsyk stabteli jau Kybartuose. Čia dar kartą atliekamos patikros ir lokomotyvas grąžinamas Rusijos geležinkeliams. Ta pati procedūra, tik atvirkščiai, vykdoma traukiniui vykstant iš Kaliningrado į Maskvą ar kitus Rusijos miestus.
Pernai vasarą būtent Kybartuose mūsų pasieniečiai pasigedo vieno Rusijos piliečio, kuris Kenoje dar buvo, bet iki jų neprivažiavo. Vėliau paaiškėjo, kad 21 metų Rusijos pilietis kažkuriuo metu sugebėjo iššokti laukan ir pasiekti Suomiją, kur pasiprašė prieglobsčio.
Susiję straipsniai
Panašus, tačiau tragiškai pasibaigęs incidentas fiksuotas ir 2020 metais, kuomet iš važiuojančio tranzitinio traukinio netoli Vilniaus iššokęs Uzbekistano pilietis žuvo vietoje. Šie įvykiai paskatino Vidaus reikalų ministeriją inicijuoti dar griežtesnius techninius reikalavimus tranzitiniams sąstatams.
Geopolitinę įtampą pasienyje didina ir nenumatyti logistiniai trikdžiai. Pavyzdžiui, po didelės krovininio traukinio avarijos netoli Kauno, kai nuo bėgių nuvažiavo cisternos su cheminėmis medžiagomis, eismas Kybartų kryptimi buvo visiškai paralyžiuotas. Tai privertė Rusijos tranzitinius traukinius ilgam įstrigti arba apsisukti atgal.
Pasienio užkarda, kur atsiųsti ir Lietuvos kariai: kadruose – kasdienybė
Geopolitinę įtampą pasienyje didina ir nenumatyti logistiniai trikdžiai. Pavyzdžiui, po didelės krovininio traukinio avarijos netoli Kauno, kai nuo bėgių nuvažiavo cisternos su cheminėmis medžiagomis, eismas Kybartų kryptimi buvo visiškai paralyžiuotas. Tai privertė Rusijos tranzitinius traukinius ilgam įstrigti arba apsisukti atgal.
Reaguodamos į šias rizikas, Lietuvos specialiosios tarnybos reguliariai vykdo taktines pratybas, kurių metu modeliuojami ginkluotų konfliktų traukiniuose, hibridinių provokacijų bei masinio keleivių bėgimo iš vagonų scenarijai.
Buvo ir dar vienas atvejis, kai šių metų pavasarį, traukiniui sustojus Kybartuose, vienas rusas iššoko ir pasiprašė prieglobsčio. Jis buvo sulaikytas ir išsiųstas atgal, nes neatitiko prieglobsčiui gauti reikalingų sąlygų.
Traukinio kelionė atidžiai stebima – GPS signalas seka jo judėjimą, ar jis kažkur nesustoja, būna atvejų, kai traukinį iš oro seka pasieniečių straigtasparnis.
Ar pasitaiko situacijų, kai per traukinio langą, pavyzdžiui, bandoma išmesti kontrabanda? Pasieniečiai sako, kad dabar tokių incidentų praktiškai nebepasitaiko, dažniau tai bandoma daryti krovininiais traukiniais.
Be to, kontrabandos mastai pasienyje su Kaliningradu labai sumažėję – Rusijoje akcizinės prekės, tokios, kaip rūkalai, yra kelis kartus pabrangusios, tad ekonominė rizika paprasčiausiai per didelė.
Bėgiais girtas nuėjo į Rusiją, o atgal bėgo tekinomis
Traukinio keleivių patikra trunka apie valandą. Per parą jų čia pravažiuoja aštuoni. Vieną traukinį tikrina 4–6 pasieniečiai. Jų viduje gali būti iki 300 keleivių.
Keleiviai turi parodyti pasą, tranzito teisę pagrindžiantį dokumentą, kai kurie – priduoti pirštų atspaudus. Juos privalo duoti tik tie ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai, kurie keliauja su Šengeno vizomis. Lietuvos pasieniečiai patys įlipa į vagonus ir biometrinius duomenis nuskaito tiesiog keleivio vietoje.
Visą procedūrą Kybartų geležinkelio stoties prieigose stebi dar keli pasieniečiai, pirmadienio rytą pastiprinimui jie turėjo ir vieną kariškį.
Kaip patys pasakojo, incidentų čia pasitaiko retai – kartais vietiniai pro langus bando keleiviams kažką paduoti, arba atvirkščiai – šie mėgina kažką perduoti, bet toks veiksmas – griežtai draudžiamas.
Neramumų tikrinant dokumentus irgi beveik nefiksuojama – visi jau pripratę.
Tiesa, būna, kad karts nuo karto keleiviai pasiskundžia sveikata, prašo medikų pagalbos. Greitoji tokiais atvejais iškviečiama į pačią stotį – į mūsų gydymo įstaigas tranzitiniu traukiniu vykstantys asmenys nevežami, jei nėra grėsmės gyvybei. Dažnai net sunku suprasti, ar keleiviai nesimuliuoja – galbūt tik sako, kad prastai jaučiasi, taip bandydami pasilikti Lietuvoje.
„Sakome, kad jeigu jau labai blogai – su greitąja galime nuvežti prie sienos ir ten vietiniai medikai jau jumis pasirūpins. Būna tokių bandymų, mėgina patikrinti – jeigu jau laisvai leisime judėti, po to iš tos gydymo įstaigos pasišalins kur nori“, – tvirtino Kybartų pasienio užkardos vadas Dainius Stepšys.
Nors kažkada seniai, kaip pasakojo kelis dešimtmečius čia dirbantis kitas pasienietis, buvo atvejis, kai Kybartuose sunegalavęs rusas Keną pasiekė jau miręs – jo gyvybė užgeso kelyje.
Neseniai pasieniečiai ant šių bėgių turėjo ir gana neįprastą atvejį – girtas lietuvis nusprendė jais pereiti ribą, skiriančią Lietuvos ir Rusijos puses. Per bėgius joks fizinis barjeras, akivaizdu, neina. Į Rusijos pusę perėjusį tautietį pastebėjo rusų pasieniečiai ir pradėjo bėgti jo link.
Tuo tarpu mūsų pasieniečiai, atskubėję į vietą, šaukė vyriškiui, kad šis kuo greičiau skubėtų atgal. Jo paties laimei – suspėjo.
„Buvo dar toks atvejis, kai netyčia geležinkelio elektrikas buvo nukeliavęs į Rusiją. Ėjo per tas vadinamas elektros pastotes, tikrino Lietuvos, bet pamatė ir Rusijos, tik jis nesuprato, kad ten jau Rusija. Jis peržengė į Rusijos pusę, jį ten sulaikė. Dar mes čia bandėme rėkti per tuos ruporus, bet jis negirdėjo“, – pasakojo Kybartų pasienio užkardos pamainos vadas Ričardas Rinkevičius.
Elektrikas buvo grąžintas atgal tą pačią dieną. Kaip jis jautėsi? Buvo kiek sutrikęs, neslėpė pasieniečiai. Tapo atsargesnis.
Pasitaiko čia ir norinčių pajuokauti – jaunimas meta vienas kitam iššūkį, ar kitas išdrįs nueiti iki bortelio, žyminčio Rusijos ribą, ir, pavyzdžiui, jį paliesti ar nusifotografuoti šalia. Tokie pokštautojai taip pat griežtai gaudomi.
Kybartų užkardos vadas D. Stepšys pasakojo, kad dar iki 2022 metų vasario Lietuvos ir Rusijos pasieniečiai rytais susiskambindavo ar susitikdavo tam tikrame pasienio ruože apsikeisti informacija.
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, rusų pusė į skambučius nebeatsiliepia – joks kontaktas čia nebepalaikomas. Jei reikia, bendraujama per sienos įgaliotinius.
Važiuoja automobiliais, ateina ir pėsčiomis
Kybartų pasienio kontrolės punktas šiuo metu yra vienintelė veikianti sausumos perėja tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities, per kurią yra leidžiamas lengvųjų automobilių bei krovininio transporto eismas. Dar veikia Panemunės pasienio kontrolės punktas, bet per jį leidžiamas judėjimas tik pėstute.
Pirmadienį prie Kybartų pasienio kontrolės punkto buvo nusidriekusi krovininių transporto priemonių eilė, kurią atidžiai tikrina pasieniečiai bei muitinės darbuotojai. Tikrinamas net radiacinis fonas, galimas nelegalus žmonių gabenimas, bei, žinoma, vykdomas paties krovinio rentgenas, ar nevežamos sankcionuotos prekės.
Lengvųjų automobilių – vos keletas. Matyti, kaip iš transporto priemonių išlipančių vairuotojų pasieniečiai prašo atidaryti bagažines.
Automobiliai su rusiškais registracijos numeriais į Lietuvos teritoriją įleidžiami išskirtinai tik tranzitui tarp Kaliningrado srities ir pagrindinės Rusijos dalies. Mūsų šalį jie turi palikti per 24 valandas. Ką jie veikia pakeliui ir ar kur nors stabteli, nes laiko – į valias, neaišku.
Prie patikros punkto – ir keli pėstieji. Eismas abiem kryptimis jiems čia leidžiamas visą parą. Per dieną į vieną ar į kitą pusę jų čia suvaikšto apie pusšimtį.
Kokiais tikslais jie ateina? Pasieniečiai sako, kad priežastys – įvairios. Tiems, kurie turi leidimus gyventi ES, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kur nors Ispanijoje, ateiti neuždrausi. Būtent iš Lietuvos tokie rusai dažniausiai ir skrenda atostogų ar į antruosius būstus, nes iš Rusijos tiesioginių skrydžių į ES šalis nėra.
Jie atvyksta automobiliais ar autobusais iki pasienio kontrolės punkto, jį pereina pėsčiomis, o nuo Kybartų autobusu, traukiniu, taksi ar automobiliu vyksta į Kauno ar Vilniaus oro uostus ir skrenda kur panorėję.
Be ES leidimus gyventi turinčių rusų, šią sieną pėsčiomis kerta ir giminaičius ar artimųjų kapus Kaliningrade lankantys Lietuvos piliečiai, taip pat asmenys, turintys abiejų šalių pilietybes arba vykstantys humanitariniais tikslais, pavyzdžiui, slaugyti sergančių šeimos narių.
Pabėgo su dviem vaikais
Pasieniečiai mus nusiveža į netoli geležinkelio stoties esantį pasienio ruožą, prie kurio – atminimo lenta įvykiui, kurį nelabai norisi prisiminti – 1940 metų birželio 15 dieną, prieš pat vidurnaktį, šioje vietoje tuometis prezidentas Antanas Smetona pabėgo iš Lietuvos.
Privažiavus prie pat tvoros pasieniečiai įspėja – tuoj pasirodys mūsų slapukai.
Davus signalą, iš medžių proskynos išlenda pasienietis su tarnybiniu šunimi, kartu – ir dar vienas kariškis. Užkardos vadui pasienietis duoda trumpą ataskaitą, kad teritorijoje – ramu.
„Mūsų tarnybos rūšis – mobilus patrulis, šiuo metu – būtent slapukas. Tarnybą vykdome su priskirtu tarnybiniu šunimi, kuris yra parengtas žalios juostos specializacijai. Gebame sekti pėdsakais, sulaikyti pažeidėjus, rasti pamestus daiktus, visokius įkalčius“, – pasakojo pasienietis Donatas.
Tarnybą, kaip sakė jis, pradeda 8 ryto, ji tęsiasi 12 valandų – iki pat 20 valandos vakaro. Jei dirba naktinėje pamainoje – nuo 19 valandos iki 9 ryto – iš viso 14 valandų.
Mobilūs patruliai nuolat juda – tikrina pasienio ruožus, reaguoja į vaizdo stebėjimo operatorių duodamus signalus, vykdo pamainos vyresniojo nurodymus.
„Kadangi dirbu su tarnybiniu šunimi, mane pasitelkia ir kitos institucijos. Būna, vykstame ir į kitas užkardas, kur kinologų yra mažiau. Pavyzdžiui, kažkur būna įvykęs pažeidimas, tai mane su tarnybiniu šunimi pasitelkia vykti į kitos užkardos saugomą ruožą – ar pasiklydęs žmogus, ar kokia močiutė, vykstame ir juos surandame“, – kalbėjo Donatas.
Dažniausiai pasiklydusiuosius ir suranda tarnybiniai šunys – kai per GPS signalus pasieniečiai pamato, kad šuo nebejuda, supranta, kad savo misiją jis atliko – surado žmogų ir laukia, kol į tą tašką atvyks pareigūnas.
Klausiame, kodėl mus privežė prie šio pasienio ruožo? Dalis tvoros būtent čia – nėra aukšta, jos viršaus nejuosia koncertina. Tad jei bandoma bėgti į vieną ar kitą pusę – pasirenkama ši vieta.
Nors tų bandymų Kybartuose pasitaiko ypač retai. Rusijos pusėje čia – praktiškai vien poligonai, todėl paprasti rusai net nelabai gali prieiti prie Lietuvos sienos. Akyliau savo sieną saugo ir patys Rusijos pasieniečiai, neleisdami saviškiams pabėgti. O mūsiškiams ten bėgti nėra ko.
Tiesa, prieš kelerius metus buvo atvejis, kai vienas vyras peršoko tvorą, nubėgo į Rusiją ir norėjo ten pasilikti, bet per Panemunės pasienio kontrolės punktą po kurio laiko buvo grąžintas atgal. Buvo ir išties skaudžių atvejų.
„Buvo atvejis, kai Islamo šalių pilietis buvo susituokęs su Švedijos piliete. Jis skyrėsi, pasigrobė vaikučius ir du spėjo nusigabenti į Rusiją, o kitus du pavyko susigrąžinti – jis nespėjo jų persivesti per sieną, mūsų pasieniečiai tuos vaikučius sulaikė ir grąžino mamai. Tų kitų dviejų vaikučių, kiek žinau, rusai negrąžino ir su tėčiu jie iškeliavo į arabiškas šalis“, – prisiminė R. Rinkevičius.
Čia taip pat pasitaiko neatsakingų pokštininkų – peršoka tvorą, bėga iki Rusijos bortelio fotografuotis, bet būna sulaikomi ir tokie juokai baigiasi paromis areštinėje.
Kybartų užkardoje pasienis su Kaliningradu jungiasi daugiausia sausuma, kitose, kur teritorijas skiria Nemunas, pasitaiko ir tokių, kurie susilažina upe nuplaukti į Rusijos pakrantę ir atgal. Panašių yra ir tarp pačių rusų. D. Stepšys prisiminė, kad prieš pora mėnesių buvo sulaikyta moteris, atplaukusi į mūsų pakrantę. Ji buvo visiškai girta. Sakė, kad ją nunešė srovė.
„Ji įpūtė virš 3 promilių. Galėjo nesiorientuoti, kaip ten kas atsitiko. Tokie atvejai laikomi netyčiniais“, – teigė užkardos vadas.
Kodėl prireikė karių pagalbos?
Nelegalų pasienyje su Kaliningradu – vienetai, kontrabandos kiekiai – kardinaliai sumažėję. Visas veiksmas persikėlęs į pasienį su Baltarusija. Juokais su Rusija besiribojančias užkardas pavadiname pasieniečių sanatorija.
D. Stepšys nesupyksta – sako, kad tiesos yra – jaunų pasieniečių čia nelabai siunčia, juos nukreipia ten, kur dabar reikia daugiau energijos. Tačiau darbo Kybartuose netrūksta – tikrinti traukinius ir judėjimą per vienintelį veikiantį transporto eismui skirtą pasienio su Rusija punktą yra didelė atsakomybė.
Etatų trūkumą dabar užpildo kuriam laikui į Kybartų pasienio užkardą atsiųsti kariškiai. Tiesa, jų čia – vos aštuoni. Tačiau ir tiek pakanka, kad būtų geriau užtikrinama sienos apsauga.
Ar tai, kad į pasienį su Kaliningradu atsiųsta per šimtas karių, rodo pakitusią mūsų saugumo situaciją? Užkardos vadas sako, kad sprendimas yra politinis ir jis skirtas apsidrausti – visada geriau būti pasiruošusiam.
„Po Rusijos pusėje įvykusių „rinkimų“ yra didelė tikimybė, kad galėtų būti žmonių judėjimas, nes, tikėtina, vyks mobilizacija. Tie žmonės, kurie gali bandyti bėgti nuo mobilizacijos, yra viena priežasčių, dėl ko mums reikėjo pastiprinimo. Esant kariškiams, galime išleisti dvigubai daugiau sargybų ir visą ruožą geriau patikrinti – pagalba reikalinga“, – patikina jis.
„Aišku, jiems esant kažkokių pažeidimų neįvyko, bet kas saugojasi, tą ir apsaugo“, – pridūrė D. Stepšys.
Užkardos vadas pažymi, kad egzistuoja ir galimų provokacijų tikimybė. Joms pasieniečiai taip pat ruošiasi.
„Provokacių visada galime tikėtis ir visada esame tam pasiruošę. Kad būtent šiandien ar rytoj kažkas įvyks – asmeniškai tokių duomenų neturiu. Tais klausimais užsiima kitos tarnybos. Jeigu yra toks sprendimas, kad reikia, tai mes dažniausiai esame vykdytojai“, – konstatuoja jis.
Žinant, kaip rusai dabar sugriežtinę patekimą prie sienos su Lietuva, padažnėjusius bandymus patekti čia nelegaliai jau būtų galima laikyti mėginimu mus testuoti.
Ar tarp vietinių jaučiasi išgąstis? Užkardos vadas nemano. Esą Rusijos pusėje veikiančiuose poligonuose nuolat vyksta pratybos, ypač oro pajėgų, todėl gyventojai jau pripratę matyti pakilusius naikintuvus, girdėti sprogimų garsus.
Beje, šioje vietoje pasieniečiai net negali naudotis dronais, nes rusai pasitelkę įrangą, trikdančią valdymo ir navigacijos dažnius, tad dronas gali paprasčiausiai nukristi, prarasti kontrolę ar jį gali perimti patys rusai.
Kybartų pasienio užkarda apima 38 km zoną.