Socialdemokratų lyderis pastebėjo – kol kas viešai ir plačiai apie tai kalbėti Vyriausybė nenori, mat kol kas vieningos koalicijos pozicijos ir politinės valios imtis pokyčių mokesčių politikoje nėra.
„Taip, yra pasvarstymų, bet tai nėra noras nutylėti, nepasakyti – manau, kad tai yra normalus politinis veikimas, kada atsakomybę už valstybės politiką prisiimanti politinė dauguma turi vidinius kai kurių mokestinių elementų svarstymus. Ir apie tai bus išeita ir pasakyta, matyt, tada, kai bus sutarta“, – ketvirtadienį, susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija metu, sakė M. Sinkevičius.
Anot jo, tarp aptarinėjamų siūlymų – ir alkoholio bei tabako akcizų pakeitimai, azartinių lošimų mokesčių pokyčiai, svarstymai apie energetikos sektoriaus įmonių viršpelnio apmokestinimą, savivaldai tenkančio Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies peržiūra.
„Toks įspūdis, kad partijoje trūksta trenerio rankos“: įvardijo, kas iš ministrų gali kristi pirmas
„Bet tai nereiškia, kad mes strimgalviais, neapskaičiavę kažkaip juos išnešime kaip idėjas ir tikrinsimės tų idėjų vertinimą. Viskam, kas bus pateikta, aš noriu vertinimo“, – patikino ministras pirmininkas.
„Matyt, kad iki galutinio sprendimo tam tikros iniciatyvos taps kūnu“, – apibendrino jis.
Susiję straipsniai
Kaip skelbta, antradienį Seimui pristatytas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas. Jame – europinius Mastrichto kriterijus viršijantis valdžios sektoriaus deficitas, pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas, dėmesys gynybos finansavimui ir demografijos iššūkiams.
Po pateikimo prasidės projekto nagrinėjimas Seimo komitetuose, jis į posėdžių salę grįš dviem svarstymams – pirmasis numatomas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
Daugiausiai kritikos pateiktam projektui – dėl Mastrichto kriterijus viršijančio valdžios sektoriaus deficito, kuris, kaip prognozuojama, sieks 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Santykiuose su Kinija apčiuopiamų rezultatų dar nėra
Susitikimo metu, liberalai teiravosi M. Sinkevičiaus ir apie dvišalių santykių su Kinija padėtį.
Nors prieš savaitę tikino, jog metų pabaigoje tikimasi proveržio šiuo klausimu, kol kas Lietuva nėra pasiekusi jokių apčiuopiamų rezultatų šiuo klausimu, sako premjeras.
„Vyriausybės siekis diplomatinius santykius atkurti iki tokio lygio, koks jis yra 27 Europos Sąjungos valstybėse – jis yra. Nuo jo neatsitraukiama. Jis nėra kažkaip kvestionuojamas ar persvarstomas.
Tuo klausimu dirba Užsienio reikalų ministerija. Dirba, mano žiniomis, planingai, konsultuojasi ir kalbasi ir su Taivano puse, ir su mūsų strateginiais partneriais – ir už Atlanto, ir Europoje. Ir tam tikri veiksmai vyksta.
Vis tiktai, kol kas apčiuopiamų kokių tai rezultatų nesame pasiekę, nes jie, aišku, būtų žinomi ir visuotinai, ir parlamentui, ir skirtingoms valdžios grandims. Bet procesas su Užsienio reikalų ministerijos lyderyste, autoryste, atsakomybe – jis vyksta“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Vis tik, praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai BNS premjeras kalbėjo kiek kitaip ir teigė, jog iki šių metų pabaigos tikimasi proveržio Lietuvos ir Kinijos santykiuose.
„Tam tikri darbai jau padaryti, yra siekis iki metų pabaigos matyti labai aiškų progresą pokyčiuose mūsų diplomatinio atstovavimo atkūrime“, – praėjusį trečiadienį interviu BNS sakė Vyriausybės vadovas.
„Tikiuosi, kad pavyks, ties tuo dirbama. Bet vėlgi, nėra viskas vien Lietuvos rankose. Tai yra tarpvalstybiniai reikalai ir tai užtrunka, yra tam tikra specifika“, – pridūrė jis, nurodydamas, Lietuvos Vyriausybė yra sudariusi konkrečių veiksmų ir terminų planą dėl santykių su Kinija normalizavimo.
Būtent šiame plane, nurodė M. Sinkevičius, gruodžio mėnuo yra numatytas kaip tas, kai tikimasi tam tikro proveržio. Vis tik, daugiau konkrečių plano detalių premjeras neatskleidė.
Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo po to, kai 2021 m. pabaigoje Lietuvoje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas, buvo pažemintas diplomatinio atstovavimo lygis.
M. Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje įsipareigojo normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose ES valstybėse narėse.
Viešųjų gynybos pirkimų sistema kol kas centralizuota nepakankamai
Premjeras M. Sinkevičius sako, kad dabar viešųjų gynybos pirkimų sistema centralizuota nepakankamai, šį procesą būtina tęsti, kad lėšos krašto apsaugai būtų naudojamos efektyviau.
„Visi suprantame, kad pinigų panaudojimas yra viena dedamoji, bet šalia to turi būti ir skaidrus, efektyvus panaudojimas, kad nebūtų tiesiog išleidimas (lėšų – ELTA) dėl to, kad yra metų pabaiga“, – susitikime su Seimo liberalų frakcija ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Tą seku pats asmeniškai, turime sukūrę tam įrankį, (…) manau, kad iš svarstytinų ir atkreiptinų elementų yra nemenkas kiekis perkančiųjų organizacijų – manau, kad tas pirkimo centralizavimas, kas buvo daroma per Gynybos resursų agentūrą, nežinau, ar jis yra iki galo išpildytas, nes perkančiųjų organizacijų yra ne viena dešimtis“, – aiškino premjeras.
Anot jo, dėl to šiuo metu pirkimų greitis, jų organizavimas ir valdymas, stebėsena susiduria su iššūkiais, būtina šiuos procesus spartinti.
„Tas procesas yra toks dinamiškas ir nuolatinis“, – sakė M. Sinkevičius.
Vyriausybės vadovo teigimu, jeigu metų pabaigoje dalis gynybos asignavimų liks nepanaudota, tai gali diskredituoti šalies krašto apsaugos sistemos tikslus.
Jis taip pat pažymėjo turintis krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patikinimą, kad šiemet numatytos lėšos bus panaudotos tinkamai ir efektyviai.
„Krašto apsaugos sistema (…) kaip panaudoja ir investuoja tuos milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus – tie procentai galbūt nedžiugina, nes norėtųsi galbūt tolygesnio investavimo į gynybą, einant paketvirčiui. Panašu, kad didžiausias mokėjimų kiekis bus atliekamas paskutinį ketvirtį“, – teigė premjeras.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, finansavimas iš viso didėja 34,8 mln. eurų.
Šiemet krašto apsaugai skirta 5,38 proc. BVP arba 4,79 mlrd. eurų.