Pereiti į turinį

ELTA glaustai: biudžeto svarstymas Seime, nuteistas pasienietis, JAV, Kinijos ir Rusijos lyderių susitikimas

ELTA glaustai pristato svarbiausius lapkričio 19 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Taurimas Valys
Daugiau nuotraukų (1)
Seimas ketvirtadienį pirmą kartą apsvarstė 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį tobulinti Vyriausybei, o finansų ministras Taurimas Valys pripažino, kad sumažinti numatomą deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos praktiškai neįmanoma neatsisakant dalies Vyriausybės įsipareigojimų.
Teismas per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių pripažino kaltu ir skyrė jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę – šis nuosprendis sulaukė kritiškos vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno reakcijos.
Užsienio aktualijose – Kinijos, JAV ir Rusijos „Taikos deklaracija“ po trišalio susitikimo Šendžene, JT teismo sprendimas pripažinti Mianmarą kaltu dėl genocido prieš rohinjus ir Rusijos prezidento pareiškimas, kad po Ukrainos smūgių Krymo tiltui su Kyjivu nesiderės.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako neatsitraukiantys nuo tikslo nacionalinę diviziją išvystyti iki 2030 metų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui socialdemokratui Rimantui Sinkevičiui pareiškus, kad visiškai išvystyti divizijos iki numatyto termino nepavyks, R. Kaunas teigė, jog divizijos pajėgumas priklausys nuo to, kiek švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90 Lietuvą pasieks iki 2030 metų. Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas ragino ministrą nemeluoti ir teigė, kad, nesikeičiant dabartinei ginkluotės įsigijimų eigai, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais. Premjeras M. Sinkevičius akcentavo, kad divizijos sukūrimas laiku yra tiek politikų, tiek kariuomenės vadovybės atsakomybė. Anot jo, sutartį dėl CV90 įsigijimo tikimasi pasirašyti dar šiemet. Prezidentūra savo ruožtu nurodė, kad divizijos sukūrimas iki 2030 metų išlieka svarbiausiu prezidento Gitano Nausėdos gynybos prioritetu.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Lietuvos santykių su Kinija normalizavimo klausimą siekia aptarti Valstybės gynimo taryboje (VGT). Jo teigimu, sprendimai šiuo klausimu turėtų būti priimami platesniame rate, įvertinus visas politines ir ekonomines aplinkybes. M. Sinkevičius teigė, kad tokiu klausimu būtų galima diskutuoti. Kartu jis svarstė, ar tai yra su valstybės gynybos klausimais susijęs reikalas. Ketvirtadienį konservatorių frakcijoje Seime apsilankęs K. Budrys sulaukė aštrios opozicijos kritikos – parlamentaras Žygimantas Pavilionis apkaltino ministrą sulaužius Lietuvai duotas priesaikas, o konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas suabejojo, ar diplomatinių santykių su Pekinu atkūrimo ministras nesiekia vien dėl noro išsaugoti savo postą. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad liberalai inicijuos interpeliaciją K. Budriui, jeigu šis ir toliau sieks Taivaniečių atstovybės pervadinimo arba privers ją išsikelti iš Lietuvos. Savo ruožtu Vyriausybės vadovas atmetė opozicijos kritiką ministrui ir išreiškė abejonę, kad interpeliacija sulauktų palaikymo.
Pasienyje su Kaliningrado sritimi planuojama įrengti papildomus fizinius barjerus. Vidaus reikalų ministras M. Katelynas pranešė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba parengė šio pasienio stiprinimo planą, kuriame numatoma dalyje ruožų įrengti fizinius barjerus ir taikyti kitas sienos apsaugos priemones. Pasak ministro, dėl skirtingų gamtinių sąlygų pasienyje su Kaliningradu negalima tiesiogiai pritaikyti visų prie sienos su Baltarusija naudojamų sprendimų. Numatytoms priemonėms įgyvendinti reikės papildomo finansavimo. Šiuo metu sustiprinta pasienio su Kaliningrado sritimi apsauga pratęsta iki lapkričio pabaigos.
Visuomenės sveikatos specialistai reikalauja 18 proc. didinti jų atlyginimus. Prie Seimo rūmų ketvirtadienį piketavę visuomenės sveikatos specialistai ragino Vyriausybę jų darbo užmokesčiui didinti skirti papildomus 5 mln. eurų. Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos pirmininkės Jolitos Pukelienės teigimu, šių darbuotojų atlyginimai nedidėja nuo 2019 metų, nors jų darbo krūvis ir keliami reikalavimai nuolat auga. Profesinės sąjungos siekia 18 proc. didinti bazinį dydį, pagal kurį apskaičiuojami specialistų atlyginimai. Piketo dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į prastas darbo sąlygas ir neproporcingai didelį vienam darbuotojui tenkantį mokinių skaičių. Kitų metų valstybės biudžete visuomenės sveikatos specialistams kol kas numatytas tik 2,5 proc. atlyginimų augimas.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Seimas ketvirtadienį pirmą kartą apsvarstė 2027-ųjų valstybės biudžeto projektą – šalies viešųjų finansų planas grąžinamas tobulinti Vyriausybei. Pakeistą projektą Seimas turėtų svarstyti gruodžio pradžioje. Pristatydama Valstybės kontrolės (VK) išvadą Seimo plenarinių posėdžių salėje valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė kalbėjo, kad fiskalinė drausmė nėra tik europinis formalumas, ragino parlamentarus mažinti numatytą deficitą. I. Segalovičienė ragino Seimo narius „pripažinti problemos mastą“ ir patikslinus projektą atskleisti realų deficitą, numatant realius įsipareigojimus ir nesudarant „pernelyg optimistinio“ viešųjų finansų vaizdo. Dabar valstybės numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas viršija nustatytus europinius Mastrichto kriterijus, dėl to valdantieji ieško būdų surinkti daugiau pajamų.
Vyriausybei imantis tobulinti biudžeto projektą, finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad tolesnis deficito didinimas būtų nepageidautinas. Ministras pripažino, kad šiuo metu projekte sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos praktiškai neįmanoma, neatsisakant dalies Vyriausybės įsipareigojimų. T. Valys taip pat atmetė Valstybės kontrolės (VK) išsakytą kritiką, kad biudžeto projekte dalis išlaidų nėra įtraukta, o pajamos suplanuotos pernelyg optimistiškai, tikino, kad patobulinus projektą pavyks išsklaidyti abejones.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, jog Vyriausybė planą, kaip mažins valstybės biudžeto deficitą, ketina pristatyti Seimo pavasario sesijoje, anot finansų ministro Taurimo Valio, dalis priemonių bus pateikta ir anksčiau, su patikslintu biudžeto projektu. Premjero teigimu, valstybės fiskalinė padėtis susiklostė dėl ilgalaikių politinių sprendimų, todėl jos keitimas pareikalaus laiko. Jis taip pat pabrėžė, kad rengiant šį planą būtina įvertinti galimas mokestinių sprendimų pasekmes.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) baigė patikrinimą dėl teisėsaugos tyrime liudytojo statusą turinčio, anksčiau laikinai nušalinto Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Fortunato Dirginčiaus, jam rekomenduojama skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau jis grąžinamas į pareigas. Apie tai Eltą ketvirtadienį informavo žemės ūkio ministro patarėjas Justas Jaskonis, dėl nuobaudos skyrimo galutinai nuspręs ministras. Tyrimas dėl F. Dirginčiaus tarnybinio nusižengimo pradėtas rugsėjo pabaigoje, tuomet jis laikinai ir nušalintas nuo pareigų. Sprendimas dėl F. Dirginčiaus nušalinimo priimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atlikus kratas NMA. FNTT atliekamas baudžiamasis tyrimas susijęs su įtariamu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant suteikti neteisėtų pranašumų Europos Sąjungos (ES) projektuose dalyvaujantiems asmenims.
Konkurencijos taryba leido pastatų priežiūros, inžinerinių ir technologinių sprendimų grupei „Civinity“ įgyti daugiau nei 50 proc. Vilniaus krepšinio klubą „Rytas“ administruojančios viešosios įstaigos „KK Statyba“ balsų ir perimti jos vienvaldę kontrolę. Kaip pranešė Konkurencijos taryba, leidimas taip pat apima netiesioginę „KK Statybos“ kontroliuojamų įmonių „JBR“, prekiaujančios oficialia klubo atributika, ir šiuo metu veiklos nevykdančių Vilniaus sporto namų kontrolę.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių pripažino kaltu ir skyrė jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Per šį laiką dėvėti apykojės jam nereikės. Jis įpareigotas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat turės sumokėti 1 tūkst. eurų dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. K. Ilgevičių teismas pripažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, pasienietis taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Teisėja Eglė Venckienė paskelbė, kad pasienietis ginklą panaudojo nesant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Pasak teisėjos, tam, kad pareigūnas panaudotų ginklą, pavojus turi būti tiesioginis, akivaizdus ir realus. Cigarečių kontrabandininkas buvo nušautas 2024 m. vasarą Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, kai nepakluso teisėtiems pasieniečių reikalavimams sustoti. Šis nuosprendis sulaukė daugybės šalies politikų reakcijų: vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė esantis „itin stipriai nusivylęs“ teismo sprendimu pasieniečio K. Ilgevičiaus byloje, tuo metu premjeras teigė manantis, kad taip kalbėdamas M. Katelynas tiesiog yra suinteresuotas pareigūnų tarnybinių ginklų panaudojimo taisyklių liberalizavimu. Tokiai pozicijai M. Sinkevičius tvirtino pritariantis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dėl LGBTQ asmenų niekinimo išteisinto europarlamentaro Petro Gražulio bylą. Sprendimą teismas skelbs gruodį. Byloje išnagrinėti du kasaciniai skundai, kuriuos pateikė Generalinė prokuratūra ir nukentėjusiųjų gynėjas. Skundais siekiama panaikinti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinis teismas balandį europarlamentarą P. Gražulį byloje dėl LGBTQ asmenų niekinimo visiškai išteisino. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai spalį P. Gražulį pripažino kaltu ir skyrė jam 10 tūkst. eurų piniginę baudą. Byla politikui iškelta po to, kai jis 2022 m. gegužę Seime, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms, galimai viešai tyčiojosi ir niekino žmonių grupę – LGBTQ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino schemą, kurios pagalba galimai išvengta sumokėti daugiau kaip 1 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtarimai pareikšti aštuoniems asmenims. Manoma, kad įtariamieji valdė daugiau nei 30 įmonių tinklą, veikusį maitinimo, autoservisų, statybos sektoriuose. Įtariama, jog dalis įmonių vykdė veiklą, o kitos buvo naudojamos kaip priedanga galimai fiktyviems sandoriams pagrįsti. Anot teisėsaugos, įmonių vadovai susitardavo dėl sandorių, kurie iš tiesų nevykdavo, dirbtinai padidindavo perkamų prekių ar paslaugų kainas, taip siekdami susimažinti mokėtiną PVM. Pasak FNTT, pagal išrašytas sąskaitas faktūras pinigai būdavo pervedami tarp susijusių įmonių, o galiausiai išgryninami ir per tarpininkus grąžinami pirminiam siuntėjui.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Kinija, JAV ir Rusija ketvirtadienį po beprecedenčio lyderių susitikimo Šendžene paskelbė „taikos deklaraciją“. Pareiškime nurodoma, kad Xi Jinpingas, Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas nori reformuoti Jungtines Tautas (JT), apsaugoti diplomatinį imunitetą ir didinti perdirbtų naftos produktų gamybą bei tiekimą. Kinijos valstybinės žiniasklaidos ir Kremliaus paskelbtame dokumente taip pat nurodyta, kad trijų valstybių vadovai „išsamiai apsikeitė nuomonėmis apie dabartinę tarptautinę padėtį ir įsipareigojo palaikyti strateginį stabilumą bei tarptautinį saugumą“. Be to, pareiškime nurodoma, kad šalys „planuoja didinti perdirbtų naftos produktų gamybą ir tiekimą“ ir įsipareigojama vesti dialogą dėl branduolinės rizikos mažinimo ir branduolinių ginklų platinimo prevencijos. Trišalis susitikimas įvyko tęsiantis jau kelerius metus trunkančiam Rusijos puolimui Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose kilus chaosui po D. Trumpo smūgių Iranui ir vis didesnę įtaką įgyjančiai Kinijai siekiant sustiprinti savo pozicijas Rytų Azijoje. Už uždarų durų vykusi diskusija baigėsi po valandos ir 20 minučių. D. Trumpas pareiškė, kad trys lyderiai „kuria istoriją“, o V. Putinas kalbėjo apie „naują puslapį diplomatijos istorijoje“.
Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) pripažino Mianmarą kaltu dėl genocido prieš rohinjus. Šiuo istoriniu sprendimu TTT pirmą kartą istorijoje pripažino valstybę kalta dėl genocido. Teismo pirmininkas Yuji Iwasawa paskelbė, kad teismas devyniais balsais prieš šešis pripažino, jog Mianmaras „įvykdė genocidą prieš rohinjų grupę šiaurinėje Rachinų valstijos dalyje, taip pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal Genocido konvenciją Pasak teismo, buvo nustatyta, kad Mianmaro saugumo pajėgos nužudė tūkstančius rohinjų civilių, taip pat „vykdė plataus masto seksualinį smurtą, itin žiauriai elgėsi su vaikais ir atakavo masiškai bėgti mėginusius rohinjus“. Teisėjų kolegija atmetė Mianmaro argumentus, esą 2017 m. vykdyta kampanija prieš rohinjus buvo teisėta operacija prieš sukilėlius. Afrikos valstybė Gambija, kurioje daugumą gyventojų sudaro musulmonai, 2019 m. inicijavo bylą TTT, prašydama pripažinti, kad Mianmaras pažeidė 1948 m. Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė atsisakęs svarstyti galimybę paskelbti paliaubas keliuose Ukrainos rajonuose po pastarosiomis dienomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų surengtų atakų prieš Krymo tiltą. Jis taip pat pareiškė su Kyjivu nesiderėsiąs. Per pastarąją savaitę Ukraina Krymo tiltą atakavo tris kartus. Per vieną iš smūgių buvo apgadinta tilto arka ir sugriauta automobilių kelio atkarpa, todėl nutrūko automobilių eismas. Rusijos prezidentas po trišalio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos prezidentu Xi Jinpingu žurnalistams pridūrė, kad Maskvos atsakas į Krymo tilto atakas bus „gerokai skaudesnis“ ir žadėjo, kad Krymo tiltas bus atstatytas. Spaudos konferencijoje Kinijoje jis taip pat pakvietė Europos pareigūnus į Maskvą aptarti galimo jų dalyvavimo JAV vadovaujamose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo ir pareiškė, kad Maskva negali sutikti su jokio pobūdžio Ukrainos ir Europos kariniu bendradarbiavimu pagal susitarimą dėl karo užbaigimo.
biudžetasKinijaRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.