„Aš manau, kad tai yra jo ir kaip asmens tam tikras pripažinimas, ir, kita vertus, jo naratyvų. (...) Mes girdime apie jo pasvarstymus apie Europą, apie Ukrainą, apie tai, kad Rusija karo nepradėjo. (...) Tai yra naratyvo legitimizavimas ir, apmaudu, bet JAV prezidentas, būdamas šalia jo ir tuose naratyvuose (...) dalyvaudamas, tam tikra prasme leidžia V. Putinui įtvirtinti tą savo istoriją“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Landsbergis.
Panašios pozicijos laikėsi ir V. Ušackas.
„Akivaizdu, kad V. Putinui stovėjimas greta dviejų didžiausių, galingiausių pasaulio valstybių (...) buvo tam tikra šlovės valanda“, – teigė diplomatas.
Susiję straipsniai
Anot V. Ušacko, dialogą su D. Trumpu Kremliaus šeimininkas išnaudoja keldamas vis didesnius reikalavimus dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Todėl, pasak buvusio ministro, Europa turėtų atsakyti stiprindama paramą Kyjivui.
„Atsakymas europiečių turėtų būti, be abejonės, ryžtingas ir tvirta tolesnė finansinė, karinė ir politinė parama Ukrainai, kad Ukraina galėtų atsistoti į (...) geresnes pozicijas fronto linijoje. (...) V. Putinas, manau, išsinešė daugiau pliusų, negu mes norėtume“, – akcentavo V. Ušackas.
Tuo metu G. Landsbergis pažymėjo, kad trišalėje deklaracijoje išreikštas siekis didinti naftos produktų gamybą gali būti suprantamas kaip Vašingtono siunčiamas signalas Ukrainai nutraukti atakas prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Anot jo, šiame susitikime D. Trumpas veikiau buvo Rusijos ir Kinijos lyderių bendramintis nei Vakarų atstovas.
„Liūdniausia iš viso šito susitikimo turbūt yra tai, kad JAV ir jų lyderis užima poziciją – jis nėra Vakarų atstovas (...) susitikime, jis yra daugiau bendramintis daugeliu klausimų su tais žmonėmis, kurie šiaip jau yra nusiteikę prieš Vakarus“, – sakė G. Landsbergis.
Buvę ministrai kritiškai įvertino ir deklaracijoje išsakytas pozicijas dėl tarptautinių institucijų. G. Landsbergis skeptiškai vertino trijų valstybių siekį reformuoti Jungtines Tautas (JT), o V. Ušackas įspėjo dėl žalos Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).
„Visas susitikimas (...) daugiau teatras negu tikroji politika. Taip, kad tikėtis kažkokių tikrai konkrečių praktinių žingsnių po šio susitikimo, manau, būtų sudėtinga“, – pabrėžė G. Landsbergis.
„Manau, kad (...) čia yra didelė žala padaryta TBT, kai trys iš penkių JT Saugumo Tarybos nuolatinių narių iš esmės kvestionuoja (...) šio teismo įgaliojimus“, – teigė V. Ušackas.
Vis dėlto, G. Landsbergio vertinimu, blogiausias scenarijus, pagal kurį didžiosios valstybės būtų susitarusios dėl pasaulio perdalijimo, neišsipildė. Savo ruožtu V. Ušackas mano, kad tarptautiniu mastu iš šio susitikimo daugiausia naudos gali gauti Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, sustiprinęs savo, kaip tarptautinių procesų tarpininko, įvaizdį.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Kinijos Šendženo mieste susitikę JAV, Kinijos ir Rusijos prezidentai paskelbė bendrą „taikos deklaraciją“. Joje išreikštas siekis reformuoti JT, apsaugoti diplomatinį imunitetą, didinti perdirbtų naftos produktų gamybą bei tiekimą.
Bendrame pareiškime lyderiai taip pat sutarė, kad TBT ir kitos panašios institucijos neturi piktnaudžiauti savo jurisdikcija, bei įsipareigojo palaikyti dialogą dėl branduolinės rizikos mažinimo ir branduolinių ginklų platinimo prevencijos.
Trišalis susitikimas pakurstė nuogąstavimus, kad trys lyderiai siekia padalyti pasaulį į įtakos sferas, priimdami sprendimus dėl Ukrainos be Kyjivo ir Europos dalyvavimo.
Savo ruožtu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį po Berlyne vykusio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pareiškė, kad „Jaltos formatas negali užtikrinti taikos“ Ukrainoje, o JAV, Rusijos ir Kinijos prezidentų susitikimą pavadino „proga pasidaryti nuotraukų“.
Anot F. Merzo, taikos derybos gali būti sėkmingos tik dalyvaujant Ukrainai ir Europai.




