„Šiandien pristatome jums 11 įsipareigojimų Lietuvai – trumpąją „Piliečių Lietuvos“ programą“, – penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė I. Vėgėlė.
„Sausio mėnesį bus steigiamasis „Piliečių Lietuvos“ suvažiavimas. (...) Sausio mėnesį bus paskelbta viešai įsteigti „Piliečių Lietuvą“, tam, kad galėtume įgyvendinti šią programą užėmę Seimą“, – pridūrė jis.
Politikas teigė, kad partija jau dabar galėtų veikti, tačiau siekiant telkimosi deramasi su mažesnėmis politinėmis jėgomis. Tiesa, pastarųjų I. Vėgėlė atskleisti nenorėjo.
I. Vėgėlė, E. Gentvilas, G. Drukteinis: gyvename džiunglėse, kur laimi jėga?
„Mes jau dabar galėtumėme veikti, tačiau mes bandome iš karto veikloje siekti telkimosi ir lygiagrečiai derinomės savo politinę programą ir savo politinį veikimą su kitomis politinėmis jėgomis, mažesnėmis. Tai netrukus per, manau, ateinančius metus pamatysite tą telkimąsi, o mes sausio mėnesį tikrai žadame įsteigti politinę partiją“, – žurnalistams Seime sakė I. Vėgėlė.
Parlamentaras teigė, kad „Piliečių Lietuvos“ steigėjų vardu jis dar gruodį praneš, ką kuriama politinė jėga ketina remti kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.
Susiję straipsniai
„Mes per gruodį priimsime pagrindinius sprendimus ir aš oficialius sprendimus steigėjų vardu paskelbsiu turbūt gruodžio mėnesį. (…) Taip, mes ketiname paremti, bet kol kas nenoriu atskleisti ką. Yra to kol kas tiktai projektai“, – dėstė I. Vėgėlė.
„Mes neketinome ir neketiname dalyvauti savivaldoje, bet ketinam labai rimtai ją paremti, paremti tam tikrus politikos veikėjus“, – pabrėžė jis.
Tarp kuriamos partijos įsipareigojimų įvardytas siekis, kad svarbiausius valstybės klausimus tiesiogiai spręstų tauta. Tai padaryti norima keičiant nuostatą, kad teisę inicijuoti referendumą gali 300 tūkst. piliečių, – siūloma perpus sumažinti šį skaičių. Taip pat siekiama, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvavo bent 40 proc., o ne 50 proc. piliečių.
Taip pat norima, kad teisė inicijuoti įstatymą būtų garantuojama 25 tūkst. piliečių, o Konstitucinio Teismo teisėjai turėtų gauti piliečių pritarimą.
Tuo metu antruoju punktu įsipareigojama telkti piliečius Lietuvai. Siūloma Seimo narių skaičių mažinti nuo dabar esančio 141 iki 101 parlamentaro, atsisakyti daugiamandatės rinkimų sistemos. Be to, norima, kad svarbiausias bylas teisėjasi spręstų kartu su visuomenės atstovais.
„Piliečių Lietuva“ taip pat nori, kad valstybėje veiktų vieša politikų pažadų stebėsena ir jų vykdymo kontrolė.
Taip pat numatoma, kad diplomatiniai santykiai su valstybėmis turėtų būti „vertinami pagal Lietuvos interesus, ne pagal ideologines simpatijas“. Partija žada bent 1 mlrd. eurų „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) rezervo skirti gimstamumo skatinimui ir pensijoms bei būtiniausių maisto produktų krepšeliui taikyti 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.
Taip pat norima griežtinti taisykles migrantams, numatomas nekilnojamojo turto neapmokestinimas, eilių gydymo įstaigose mažinimas, nemokamas viešasis transportas moksleiviams, studentams bei senjorams.
Kaip skelbta, apie partijos steigimą I. Vėgėlė pranešė liepą.
Tiesa, tąsyk planuota partijos „Piliečių Lietuva“ steigiamąjį suvažiavimą surengti šių metų rudenį.
Politikas kovą surengė „Piliečių konferenciją“. Joje kalbėjo, kad įveikti užsidariusią ir ryšį su tauta praradusią politinę sistemą galima tik kuriant politinę jėgą.
Renginyje kalbėjo kunigas Robertas Grigas, žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė, buvusi mokyklos direktorė Antanina Strumilienė, režisierė Hana Stanislava Šumilaitė, organizacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vadovas Kęstutis Žalys, ekonomistė, buvusi europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė. Renginį transliavo „Komentaras TV“ ir „OpTV“.
I. Vėgėlė balandį paliko Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją, tai padarė ir parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas. Abu politikai perėjo dirbti į Mišrią Seimo narių grupę.




