V. Ramanauskienė savo profesinę veiklą pradėjo pedagogikos srityje. Ji mokytojavo Jaučakių pradinėje, Čekiškės ir Vilkijos vidurinėse mokyklose, vėliau dirbo Vilkijos ir Kauno rajonų švietimo skyrių inspektore. Už nuopelnus švietimui ji buvo apdovanota Švietimo ministerijos Žymūno ženklu.
Vėliau V. Ramanauskienė ėjo Kauno rajono kultūros skyriaus vedėjos pareigas. Ji organizavo rajono dainų šventes, subūrė kultūros darbuotojų chorą, prisidėjo prie lietuviškos dainos puoselėjimo ir krašto istorinės atminties išsaugojimo.
1971 metų gegužės 16 dieną V. Ramanauskienės ir kompozitoriaus Konrado Kavecko iniciatyva surengtas pirmasis Juozo Naujalio mišrių chorų konkursas-festivalis.
Susiję straipsniai
Kaip pažymi savivaldybė, sovietmečiu V. Ramanauskienės pastangomis festivalio repertuare suskambo J. Naujalio kūrinys „Lietuva brangi“, neoficialiai laikomas antruoju Lietuvos himnu. Vėliau šis kūrinys sugrįžo ir į didžiąsias Dainų šventes. V. Ramanauskienė taip pat buvo viena iš iniciatorių, siekusių įamžinti J. Naujalio atminimą Kauno rajone.
Ji vadovavo Kauno rajono bičiulių, Kraštotyros ir Muziejų draugijoms, rūpinosi kultūros paveldu bei bendruomenės telkimu.
Už indėlį į kultūrinį gyvenimą V. Ramanauskienei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros darbuotojos vardas. 2013 metais jai įteiktas aukščiausias Kauno rajono savivaldybės apdovanojimas – pirmojo lygio garbės ženklas.
„Veronikos Ramanauskienės gyvenimas – tai tylios, bet nepaprastai stiprios meilės savo kraštui ir žmonėms pavyzdys. Jos šiluma ir palikti darbai dar ilgai gyvens žmonių atmintyje“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Savivaldybės vardu meras pareiškė užuojautą velionės artimiesiems, bičiuliams, buvusiems kolegoms ir visiems ją pažinojusiems.




