Pereiti į turinį

Pasiūlė sprendimą, kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą: „Reikia greito politinio atsako“

Lrytas.lt
Interviu
Sekite Lrytas Google
Vyriausybė svarsto apie galimybę nuo kitų metų labiau didinti akcizus tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams, nei numatyta trejų metų plane. Dėl to tikimasi papildomai surinkti apie 20 mln. eurų.
„British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadovė Miriam Hiller, valstybės biudžeto priėmimas.
Daugiau nuotraukų (4)
Lietuvos verslo konfederacija pateikė kitokį pasiūlymą, kuris galėtų per trejus metus į biudžetą atnešti net 90 mln. eurų, – apmokestinti nikotino maišelius.
„Valstybei reikia papildomų pajamų, tačiau tai nereiškia, kad galima nepaisyti pačios valstybės priimtų įsipareigojimų. Kam tuomet reikalingi trejų metų akcizų planai, jeigu valdžia gali juos vienašališkai pakeisti dar nepasibaigus numatytam laikotarpiui?“ – pranešime teigia LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Pasak jos, papildomas akcizų didinimas mažintų mokestinės aplinkos prognozuojamumą ir galėtų paskatinti nelegalią prekybą tabako gaminiais.
O ką apie tai mano tabako verslo atstovai? Apie tai – pokalbis su kompanijos „British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadove Miriam Hiller.
– Pirmiausia – apie pasaulines tabako rinkos tendencijas. Matome, kad vis daugiau suaugusiųjų vartotojų renkasi ne dūminius, o bedūmius tabako gaminius. Ar ši tendencija išliks ir ateityje?
– Taip, be jokios abejonės, tai, ką stebime, yra ne laikina vartotojų mada, o esminė mūsų pramonės šakos transformacija. Suaugę rūkantieji vis dažniau ieško cigarečių alternatyvų, o mes, kaip įmonė, keičiamės kartu su jais.
Tai puikiai atsispindi mūsų skaičiuose. 2026 m. pirmąjį pusmetį bedūmiai gaminiai sudarė beveik 20 proc. BAT grupės pajamų, o šiuos produktus visame pasaulyje vartojo 35 mln. suaugusiųjų. Siekiame, kad iki 2035 m. pusė (50 proc.) grupės pajamų būtų gaunama iš bedūmių gaminių.
Tad kryptis – visiškai aiški. Tačiau ši transformacija turi ir kitą pusę, kuri kartais lieka nepastebėta. Suaugę vartotojai renkasi ne tik naujas kategorijas legalioje rinkoje. Jei reglamentavimas nepasiūlo tinkamų, kontroliuojamų alternatyvų, paklausa gali nukrypti į nelegalius ir visiškai nereglamentuojamus kanalus.
Tą politikos formuotojai turi labai atidžiai įvertinti. Jei egzistuoja vartotojų paklausa, vien atitinkamos kategorijos ribojimas ar draudimas jos nepanaikina. Tai gali sukurti nišą nelegaliems veikėjams, kurie nesilaiko gaminių standartų, amžiaus apribojimų ar mokesčių taisyklių.
Pokytis vyksta, suaugę rūkantieji jau keičia savo įpročius. Dabar svarbiausias klausimas – kas patenkins šią paklausą: legali, reglamentuojama rinka ar nusikalstama veikla užsiimantys subjektai?
– Tabako rinkos reglamentavimas Lietuvoje yra gana griežtas: reklama draudžiama, o vartojimas ir prekyba – ribojami. Kaip įvertintumėte šį reglamentavimą – tarkime, dešimtbalėje sistemoje?
– Lietuva atitinka platesnę Europos tendenciją, nukreiptą į griežtesnį reguliavimą, tačiau, mano nuomone, jūsų šalis jau yra griežtesniame šio spektro gale.
 „British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadovė Miriam Hiller. Daugiau nuotraukų (4)
 „British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadovė Miriam Hiller.
Čia taikomi reklamos, produktų matomumo ir prieinamumo apribojimai, be to, taikomi dideli akcizai. Ir aš puikiai suprantu tikslus, kuriais grindžiamos daugelis šių priemonių.
Yra vienas dalykas, dėl kurio, manau, visi turėtume sutarti: nepilnamečiai neturėtų vartoti tabako ar nikotino gaminių. Taškas. Mums reikia griežtų amžiaus apribojimų, aiškių taisyklių gaminiams ir veiksmingo jų laikymosi užtikrinimo.
Tačiau reglamentavimas turi veikti ir realiame gyvenime. Jei teisėtiems gaminiams taikoma vis daugiau apribojimų, o vartotojų paklausa išlieka, ši paklausa nebūtinai dingsta. Ji gali persikelti į nelegalius ir visiškai nekontroliuojamus kanalus.
Būtent todėl manau, kad Lietuva dabar turi galimybę žengti kitą žingsnį: įtraukti nikotino maišelius (be tabako) į legalią rinką kaip teisėtą, reglamentuojamą ir apmokestinamą gaminių kategoriją. Tai reiškia tinkamą gaminių reglamentavimą, griežtus amžiaus apribojimus, kontroliuojamą platinimą ir tinkamą apmokestinimą.
Mano požiūriu, tai nėra teisinės spragos sukūrimas. Priešingai – tai jos uždarymas.
O jei jau tikrai verčiate mane pasirinkti skaičių, sakyčiau – septynis iš dešimties. Tačiau į tokius vertinimus visada žiūriu atsargiai, nes griežtas reglamentavimas nebūtinai yra blogas. Man svarbiausia – bendras poveikis.
Lietuvoje griežti reklamos, prekybos vietų ir pačių gaminių apribojimai derinami su didele mokesčių našta. Kartu šalyje egzistuoja labai didelė nelegali rinka. Todėl, prieš pereinant nuo septyneto prie aštuoneto ar devyneto, kyla klausimas: kokią papildomą problemą mes iš tikrųjų sprendžiame?
Jei dar vienas apribojimas iš tiesų sumažintų nepilnamečių galimybes įsigyti gaminių arba padidintų vartotojų saugumą – tuomet diskutuokime apie tai. Tačiau jei tai tik sumažina legalios rinkos konkurencingumą, o nelegalūs gaminiai ir toliau lieka prieinami, tuomet kyla klausimas, ar bus pasiektas norimas rezultatas.
– Kai bedūmiai tabako gaminiai pirmą kartą pasirodė rinkoje, jiems taikomas akcizas kurį laiką buvo gerokai mažesnis nei tradicinėms cigaretėms. Vis dėlto laikui bėgant šie tarifai (o kartu ir mažmeninės kainos) ėmė pamažu artėti vieni prie kitų, nors visiško suvienodinimo dar nepasiekta. Jūsų nuomone, ar bedūmių ir tradicinių gaminių apmokestinimas turėtų skirtis ir kodėl?
– Manau, kad apmokestinimas turėtų atspindėti skirtumus tarp gaminių. Rūkant cigaretes tabakas dega. Bedūmių gaminių atveju – ne. Remiantis svarių mokslinių įrodymų visuma, bedūmiai gaminiai, palyginti su cigaretėmis, kelia mažesnę riziką (darant prielaidą, kad vartotojas visiškai pereina prie šių gaminių).
Jie nėra visiškai saugūs, be to, nikotinas sukelia priklausomybę, tačiau šie gaminiai iš esmės skiriasi nuo įprastų cigarečių. Jei vyriausybės nori, kad suaugę rūkantieji atsisakytų cigarečių, logiška, jog akcizų sistema turėtų skatinti šią tendenciją, o ne veikti priešingai.
Tai nereiškia, kad bedūmiams gaminiams neturėtų būti taikomi mokesčiai. Turėtų. Tačiau apmokestinimas turi būti proporcingas, nuspėjamas ir diferencijuotas pagal gaminių kategorijas.
Be to, manau, kad Lietuva nikotino pagalvėlėms turėtų taikyti būtent tokį principą, koks taikomas kaitinamojo tabako gaminiams ir elektroninėms cigaretėms.
Nikotino pagalvėlių paklausa tarp vartotojų jau egzistuoja. Protingiausia būtų įtraukti jas į tinkamai reglamentuotą legalią rinką, nustatant griežtus amžiaus apribojimus, aiškius gaminių standartus ir tinkamą apmokestinimą. Tačiau mokesčių dydis taip pat turėtų atspindėti tai, kad nikotino pagalvėlės yra kitokia gaminių kategorija nei deginamosios cigaretės.
Tai Lietuvai suteiktų dvigubos naudos: suaugusiems vartotojams būtų pasiūlyta legali ir kontroliuojama alternatyva, o valstybė gautų naują tvarų mokestinių pajamų šaltinį. Mano nuomone, tai yra tinkama pusiausvyra. Nikotino pagalvėles reikia reglamentuoti, tinkamai apmokestinti, tačiau kartu išlaikyti aiškų jų atskyrimą nuo cigarečių.
 „British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadovė Miriam Hiller. Daugiau nuotraukų (4)
 „British American Tobacco“ Vidurio Europos korporatyvinių ir reguliavimo reikalų vadovė Miriam Hiller.
– Lietuvoje akcizai tabako gaminiams jau seniai nustatomi trejiems metams į priekį. Vis dėlto, vyriausybei susidūrus su biudžeto deficitu, dažnai pasigirsta raginimų didinti akcizus labiau, nei buvo numatyta. Ar legali tabako rinka smarkiai nukentėtų, jei akcizai būtų didinami sparčiau, nei buvo sutarta?
– Taip. Ir manau, kad būtent čia Lietuva turėtų būti ypač atsargi. Lietuva jau turi 2027 m. akcizų planą. Mūsų pozicija paprasta: laikykitės jo, bet neįveskite jokių papildomų, nenumatytų mokesčių didinimų.
Kodėl taip aiškiai tai sakau? Todėl, kad Lietuvoje situacija rinkoje nėra įprasta. Jau dabar maždaug viena iš keturių Lietuvoje suvartojamų cigarečių yra nelegali. Naujausi duomenys rodo, kad nelegalių gaminių dalis viršija 25 proc.
Žinome, kad vartotojai reaguoja į kainas. Jei skirtumas tarp legalių gaminių ir daug pigesnių nelegalių gaminių tampa pernelyg didelis, sustiprėja ekonominė paskata pasitraukti iš legalios rinkos.
Tačiau noriu pabrėžti ir kitą dalyką: suprantu, kad valstybei reikia pajamų. Tad vien pasakyti „nedidinkite mokesčių“ nepakanka. Yra ir kitas kelias – plėsti legalią apmokestinamąją bazę.
Viena labai konkreti galimybė Lietuvoje – nikotino maišeliai. Vartotojų paklausa jau egzistuoja. Užuot leidusi šiai paklausai likti už tinkamai kontroliuojamos legalios rinkos ribų, valstybė galėtų reglamentuoti šią kategoriją ir ją apmokestinti.
Mūsų skaičiavimais, sukūrus tvarią teisinę ir mokestinę aplinką nikotino maišeliams, 2027–2029 m. laikotarpiu valstybės biudžetas galėtų gauti apie 90 mln. eurų pajamų: maždaug 60 mln. eurų iš akcizų ir 30 mln. eurų iš PVM.
Be to, tai duoda ir kitokios naudos, ne tik finansinės. Reguliuojama rinka leidžia valdžios institucijoms nustatyti gaminių standartus, užtikrinti amžiaus apribojimų laikymąsi, kontroliuoti platinimą bei atskirti legalius gaminius nuo nelegalių.
Tad mano siūlymas būtų toks: laikykitės sutarto 2027 m. mokesčių plano ir įtraukite didesnę dalį esamos rinkos į legalią, reglamentuojamą ir apmokestinamą sistemą.
– Kaip Lietuva atrodo Europos ir pasaulio kontekste pagal nelegalių tabako gaminių vartojimą? Ar pastebimi kokie nors pokyčiai – į gerąją ar blogąją pusę?
– Nerimą kelia ne tik problemos mastas, bet ir tai, kaip sparčiai ši nelegali rinka kinta. Dėl geografinės padėties Lietuvoje diskusijos tradiciškai daugiausia sukosi apie gaminius, kontrabanda gabenamus per išorinę ES sieną – ypač iš Baltarusijos.
seimas valstybės biudžeto priėmimas seimo salė pinigai, eurai<br>T.Bauro nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
seimas valstybės biudžeto priėmimas seimo salė pinigai, eurai
T.Bauro nuotr.
Pagal problemos mastą Lietuva Europoje aiškiai išsiskiria. Visoje Europoje nelegalių gaminių dalis siekė apie 11 proc. Lietuvoje ši dalis yra daugiau nei dvigubai didesnė už ES vidurkį. Kontrolės priemonės pasienyje yra svarbios ir duoda rezultatų. Tačiau organizuotos nusikalstamos grupuotės prisitaiko.
Vis dažniau matome, kad nelegali gamyba persikelia arčiau vartotojų – netgi į pačią Europos Sąjungą. Gamybos procesai tampa vis sudėtingesni, labiau decentralizuoti, o juos aptikti – vis sunkiau. Lietuva su tuo susidūrė tiesiogiai. Kaune aptikta nelegali nikotino maišelių gamykla – puikus pavyzdys, rodantis, kad nelegali prekyba apima ne tik tradicines cigaretes.
Tai turėtų rūpėti politikos formuotojams, nes nelegalūs gaminiai neatitinka jokių taisyklių. Jiems netaikomi patikimi produktų standartai, nėra tinkamo atsekamumo, nemokami mokesčiai, o pirkėjų amžius nėra atsakingai tikrinamas.
Būtent todėl nuolat pabrėžiu teisėsaugos vaidmenį. Neįmanoma panaikinti organizuoto nusikalstamumo tiesiog įvedant daugiau apribojimų įmonėms, kurios ir taip laikosi įstatymų. Būtinas glaudus muitinės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, keitimasis žvalgybine informacija bei realios pasekmės tiems, kurie gamina ir platina nelegalius produktus.
Kartu reglamentavimas turi sudaryti sąlygas veikti tokiai legaliai rinkai, kuria vartotojai iš tiesų naudotųsi. Jei paklausa egzistuoja, tačiau nėra tinkamo legalaus būdo jai patenkinti, šią spragą užpildys nusikaltėliai.
Švedija – geras pavyzdys, kaip gali atrodyti alternatyva. Švedija suteikė suaugusiems rūkantiems žmonėms legalią, reglamentuotą prieigą prie bedūmių alternatyvų (pavyzdžiui, nikotino maišelių) ir pritaikė mokesčius, atitinkančius gaminių keliamą riziką. Dėl to kasdien rūkančių suaugusiųjų dalis Švedijoje sumažėjo iki 5,3 proc. – tai mažiausias rodiklis Europoje. Lietuvoje kasdien rūko 21,8 proc. gyventojų, be to, nuo 2019 m. šis skaičius netgi išaugo.
Kaip matome, Lietuvos pažanga, ypač teisėsaugos srityje, akivaizdi. Tačiau kartu kinta ir nusikalstama rinka. Todėl reikia ir greito politinio atsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.