Dabar poveikio vertinimą teks taisyti, o direktyvos peržiūra gali persikelti į kitus metus. Tuo metu Europos Parlamentas ragina Komisiją nedelsti ir griežtinti kontrolę. Lietuvos pramonininkai įspėja apie neįvertintas ekonomines pasekmes, o ekonomistas pripažįsta, kad patikimai prognozuoti naujo reguliavimo poveikį kol kas sudėtinga. Kyla klausimas, ar Briuselis spės suderinti ambicingus visuomenės sveikatos tikslus su įrodymais pagrįsta politika.
Ataskaita nėra pakankamai tvirta
Lapkričio 9 dieną Europos Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba (angl. Regulatory Scrutiny Board, RSB) pateikė neigiamą nuomonę dėl planuojamos Tabako produktų direktyvos (TPD) ir Tabako reklamos direktyvos (TAD) peržiūros poveikio vertinimo.
Susiję straipsniai
Tai antras neigiamas signalas šioje iniciatyvoje: dar 2025 metų pabaigoje valdyba neigiamai įvertino galiojančio tabako kontrolės reguliavimo vertinimą, kurį Komisija paskelbė šių metų balandį.
Naujausia išvada reiškia, kad Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas turės pataisyti poveikio vertinimą ir pateikti jį pakartotinai. Pradinėje iniciatyvos darbotvarkėje teisėkūros pasiūlymų pateikimas buvo numatytas 2026 metų gruodį, tačiau naujo termino Komisija kol kas nepaskelbė.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad valdybai kilo klausimų dėl siūlomų priemonių proporcingumo, mokestinių pasekmių ir socialinio bei ekonominio poveikio analizės. Abejonių esą kilo ir dėl mokslinių įrodymų, kuriais grindžiamas teiginys, kad alternatyvių nikotino produktų vartojimas skatina vėliau pradėti rūkyti įprastas cigaretes.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad ši situacija turėtų tapti paskata iš esmės peržiūrėti tai, kaip ES institucijos pagrindžia naujus reguliavimo pasiūlymus.
„RSB teigimu, vertinime būta esminių metodologinių trūkumų: nepakankamai įrodymų, ribota apimtis, silpnas ryšys tarp rezultatų ir ES teisės aktų, taip pat pasigesta įžvalgų, kurios galėtų pasitarnauti formuojant būsimą politiką.
Pasak RSB, vertinimo ataskaitoje nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų galima įvertinti TPD poveikį rūkymo paplitimo mažinimui Europoje. Valdyba padarė išvadą, kad ataskaita nėra pakankamai tvirta, jog ja būtų galima grįsti politines išvadas be papildomų patobulinimų.“
V. Janulevičiaus teigimu, būsimi pasiūlymai turėtų būti grindžiami ne vien atsargumo principu, bet ir konkrečiais įrodymais, leidžiančiais įvertinti, kokios naudos visuomenės sveikatai duos numatomi draudimai.
„Bet koks pasiūlymas turėtų būti pagrįstas tvirtais įrodymais, rodančiais aiškią ir išmatuojamą naudą visuomenės sveikatai, atitiktį proporcingumo principui bei suderinamumą su vidaus rinkos tikslais, kuriais grindžiamas ES produktų reglamentavimas. Be to, kartu turi būti pateiktas išsamus galimų nenumatytų pasekmių vertinimas, įskaitant poveikį vartotojų elgsenai, rūkymo paplitimui, tarpvalstybinei prekybai ir šešėlinės rinkos plėtrai“, – pabrėžia jis.
Verslas nori žinoti, kas iš tiesų lemia naujus draudimus
Diskusijos dėl direktyvos peržiūros vyksta ir dėl to, kokį svorį Komisija suteikia konsultacijų dalyvių nuomonei.
Šiemet vykusioje viešojoje konsultacijoje sulaukta 41 693 atsakymų. Vis dėlto Komisijos duomenimis, 14 418 jų buvo susiję su koordinuotomis kampanijomis, todėl šių atsakymų negalima laikyti reprezentatyvia Europos gyventojų nuomonės apklausa.
V. Janulevičius mano, kad svarbiausia dabar būtų aiškiai parodyti, kaip į konsultacijų rezultatus atsižvelgta rengiant pasiūlymus. „Po tokios konsultacijos norėtųsi aiškaus Komisijos atsakymo – į kuriuos argumentus ji atsižvelgė, ką dėl jų pakeitė ir kodėl dalies pasiūlymų nepriėmė. Tai leistų visiems dalyviams matyti, kokią įtaką jų pastabos turėjo galutiniam sprendimui.
Norėtume, kad Komisija tartųsi su verslu, piliečiais ir nevyriausybinėmis organizacijomis tada, kai dar svarstomos kelios alternatyvos. Būtent šiame etape įmonės gali paaiškinti, kaip siūlomi reikalavimai paveiktų jų veiklą, galimybes diegti inovacijas ir konkuruoti“, – teigia LPK prezidentas.
Griežtesnės taisyklės gali atverti kelią šešėlinei rinkai
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Arūnas Burinskas taip pat atkreipia dėmesį į trūkstamą poveikio analizę.
Jo vertinimu, kol nėra išsamių skaičiavimų, sunku patikimai pasakyti, kaip reguliavimo pokyčiai paveiktų kainas, paklausą ir skirtingus prekybos kanalus. „Kas jau yra tikrai paskaičiuota – kad didinimas turėtų mažinti paklausą. Tačiau pardavimų mažėjimas turėtų pasireikšti plačiai: ne tik per mažmeninę prekybą, bet ir per kitus kanalus. Bet skaičiavimų ir analizės trūksta. Todėl nuspėti, koks iš tiesų bus poveikis, kol kas sudėtinga.“
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į kitą riziką. „Nepamirškime, kad kainų pokyčiai turi dar vieną pusę. Tabako gaminių brangimas tikrai nepasitarnauja kontrabandos užkardymui. Akivaizdu, kad tolesnis kainų kilimas didintų nelegalių gaminių poreikį“, – mano dr. A. Burinskas.
V. Janulevičius šią riziką išskiria ir kalbėdamas apie Lietuvos padėtį. Pasak jo, šalies geografinė padėtis, išorinė ES siena su Baltarusija ir Rusija, daro nelegalios prekybos klausimą ypač aktualų.
„Remiantis naujausiais 2026 m. II ketvirčio tuščių pakelių tyrimo duomenimis, Lietuvoje nelegalios cigaretės sudaro net 25,4 proc. visos rinkos, dėl to valstybė kasmet nesurenka per 100 mln. eurų akcizo mokesčio“, – teigia LPK prezidentas.
Jis dalinasi Europos Audito Rūmų duomenimis: beveik kas dešimta ES suvartojama cigaretė yra nelegali arba kontrabandinė. Dėl tokios prekybos valstybės narės kasmet praranda apie 13 mlrd. eurų mokestinių pajamų.
Parlamentas ragina nebedelsti
Kol Komisija taiso poveikio vertinimą, Europos Parlamentas siunčia kitokią žinią. Lapkričio 12 dieną europarlamentarai patvirtino rezoliuciją dėl Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimo.
Joje Komisija raginama nedelsiant pateikti tabako teisės aktų peržiūros pasiūlymą ir į reguliavimą įtraukti elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką, nikotino pagalvėles bei kitus naujus produktus.
Rezoliucijoje taip pat siūloma svarstyti paprastąsias pakuotes, skonių ribojimus, griežtesnę skaitmeninės reklamos kontrolę ir kitus visuomenės sveikatos apsaugos instrumentus. Už rezoliuciją balsavo 447 europarlamentarai, 66 buvo prieš, 91 susilaikė.
Tabako reguliavimo peržiūra atsidūrė kryžkelėje: politiniai užmojai griežtinti kontrolę išlieka, tačiau būsimi ribojimai dar turi atlaikyti įrodymų ir ekonominio poveikio vertinimą. Kol Komisija nepateikė pataisyto dokumento, neaišku nei kada pasirodys teisėkūros pasiūlymas, nei kokios priemonės jame bus numatytos.




