Pasak politikės, riziką didina ir tai, kad gynybai numatytos lėšos nesiekia Valstybės kontrolės (VK) įvardyto poreikio.
„VK yra pasakiusi, kad tam, jog visi įsipareigojimai būtų įgyvendinti laiku, gynybai reikia skirti 5,44 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar yra numatyta apie 5 procentus, ir, aišku, tas procentas realybėje dar gali netgi nukristi žemiau 5 procentų, prasidėjus metams“, – penktadienį Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„VK įspėjo, kad divizijos kūrimas gali šiek tiek vėluoti“, – pridūrė ji.
Susiję straipsniai
Liberalų lyderė taip pat atkreipė dėmesį į nukeltus visuotinio šaukimo įgyvendinimo terminus. Anot jos, tiek divizijos vystymo, tiek šaukimo plėtros sunkumai susiję su finansinių ir kitų išteklių trūkumu.
„Visai neseniai VGT priėmė sprendimą, kad nebe 2030-ieji, o 2032-ieji. Argumentas yra lygiai tas pats: tiesiog nebus parengti instruktoriai, neparengta infrastruktūra. Viskas, matyt, susiveda į lėšas, į resursus“, – sakė politikė
V. Čmilytės-Nielsen vertinimu, nesikeičiant finansavimo situacijai, kyla grėsmė, kad strateginiai šalies gynybos projektai nebus įgyvendinti numatytais terminais.
„Tokia rizika kyla, ir jeigu iš esmės nesikeis situacija, o papildomų lėšų gynybai, matyt, tikrai nebus skirta, panašu, kad šie projektai vėluos“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius trečiadienį pareiškė, jog iki 2030-ųjų nėra įmanoma visiškai išvystyti divizijos, todėl šis terminas nusikels.
Tuo metu konservatorių lyderis, Seimo NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad, jeigu dabartinė įsigijimų eiga nesikeis, visišką operacinį pajėgumą divizija galėtų pasiekti maždaug 2032 metais.
Visgi, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį tikino, kad Vyriausybė neatsitraukia nuo plano diviziją išvystyti iki 2030 metų ir turi būti dedamos visos pastangos šiam tikslui pasiekti.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad divizijos pajėgumas priklausys nuo švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90 pristatymo terminų. Anot ministro, jeigu didžioji dalis šių mašinų Lietuvą pasieks iki 2030 metų, bus galima kalbėti apie optimalų divizijos pajėgumą.
Pernai VGT priėmė sprendimą 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet skirti 5–6 proc. BVP. Toks finansavimo lygis numatytas siekiant iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją, sustiprinti oro gynybos pajėgumus bei sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje.
Biudžeto projekte gynybai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų.




