Šeštadienį šalies vadovas ir premjeras Mindaugas Sinkevičius surengė bendrą spaudos konferenciją, kurios metu praskleidė daugiau operacijos detalių.
„Vakar turbūt buvo viena iš įtempčiausių, o kartu – ir džiaugsmingiausių dienų per septynerius darbo Prezidentūroje metus. Iki pat paskutinės minutės nežinojome, kaip susiklostys situacija su sulaikytais mūsų piliečiais, tačiau vakare paaiškėjo, kad priimtas pats palankiausias sprendimas, koks tik galėjo būti. Mūsų piliečiai vidurnaktį paliko Kongo DR sostinę, lėktuvu skrisdami į Europą ir po to grįždami į Vilnių. Tai buvo septynios labai sudėtingos, įtemptos savaitės, kurių metu labai daug valdžios institucijų dirbo sutartinai, ranka rankon“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva niekada nepaliko ir nepaliks savo tautiečių bėdoje, tačiau kartu pabrėžė, jog prie jų išgelbėjimo prisidėjo ir užsienio valstybių institucijų atstovai.
K. Budrys apie Konge sulaikytų lietuvių išlaisvinimą: padėkojo prie to prisidėjusiems
Prezidentas dar kartą padėkojo Kongo Demokratinės Respublikos prezidentui Félixui-Antoine'ui Tshisekediui už pastangas užtikrinant septynių Lietuvos turistų, sulaikytų Kinšasoje, paleidimą. Taip pat – Belgijos Vyriausybei ir jos ambasadai Kinšasoje, Europos Sąjungos atstovybei Kinšasoje, Lietuvos ir Kongo užsienio reikalų ministrams bei kitiems.
„Ir, žinoma, šitiems dviem šauniems vyrams, – mostelėjęs ranka į šalia stovėjusius savo patarėją Deividą Matulionį ir premjero atstovą Vidmantą Kaladinską tęsė G. Nausėda. – Mes turėtume suprasti, kad pasaulis tampa vis sudėtingesnis, jame yra tiek daug hibridinių ir kitokių grėsmių, todėl mūsų piliečiai turėtų labai atsakingai vertinti informaciją, kuri yra teikiama Užsienio reikalų ministerijos, ir laikytis tų rekomendacijų, kurios yra teikiamos mūsų valdžios institucijų. Jos parašytos ne šiaip sau.“
Susiję straipsniai
Šalies vadovas dėkojo ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėms, kurios jau kurį laiką turėjo informacijos apie lietuvių sulaikymą Konge, tačiau jos neviešino tol, kol operacija nesibaigė sėkmingai ir mūsų tautiečiai nepaliko Kongo DR oro erdvės.
Premjeras M. Sinkevičius dėkojo visoms į išlaisvinimo procesą įsitraukusioms abiejų šalių institucijoms, pažymėjo, kad apie veiksmus buvo informuojamos sulaikytųjų šeimos.
„Tikrai darbas buvo daromas nuosekliai, tyliai, be kažkokio ažiotažo, ir tam reikėjo susitelkimo, koordinacijos, kad net ir artimieji, kurie sulaukia savo tėvų, draugų, kad tai netaptų labai vieša ir nepakenktų, nes diplomatinis darbas įprastai yra tylus darbas. Žinoma, buvo periodinis veikimas, šeimos žinojo, vyko nuolatinis apsikeitimas informacija tarp sulaikytųjų ir šeimos narių. Kitaip tariant, visą tą laiką, septynias savaites, jie nebuvo nežinioje“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Džiaugiuosi, kad Kongo pusė įvertino mūsų pastangas ir argumentus, ir tai virto į gerą naujieną. O tai tik dar kartą įrodo, kad kai kurie darbai, kuriuos institucijos nuosekliai dirba kartu, duoda vaisių. Ir tikimės, kad pagal analogiją dirbsime su kitais į nelaimę ar panašias situacijas patekusiais mūsų piliečiais“, – sakė jis.

V.Skaraičio nuotr.
Vienas iš lietuvių vystė projektus Ruandoje
Prezidentas patvirtino ir priežastį, dėl kurios lietuviai buvo sulaikyti. Lrytas, remdamasis šaltiniais, skelbė, kad jie buvo įtariami šnipinėjimu – esą vyrai galėjo filmuoti ar fotografuoti tam tikrus objektus, taip sukeldami įtarimų dėl galimo informacijos rinkimo.
„Rugsėjo 28 dieną septyni mūsų piliečiai buvo sulaikyti prie itin saugomo objekto, fotografavo, nors tai daryti ten yra griežtai draudžiama. Taip pat nuotraukoje užfiksuoti kalbinantys kareivį. Reikalas tas, kad Kongo DR turi įtemptus santykius su savo rytine kaimyne, dalyje teritorijos veikia sukilėliai, yra nepaprastai sustiprinta Kongo DR prezidento apsauga, ir pati vidinė situacija toli gražu nėra rami. Visa tai įvertinus šie piliečiai buvo sulaikyti“, – pasakojo G. Nausėda.
Sulaikytų lietuvių amžius svyravo nuo 34 iki 45 metų. Dalies jų atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas. Vienas iš mūsų piliečių turėjo įgyvendintų projektų kaimyninėje valstybėje Ruandoje, su kuria Kongas yra itin įtemptuose santykiuose.
Esminiu lūžiu derybose dėl lietuvių, anot šalies vadovo, tapo jo ir Kongo prezidento pokalbis telefonu, vykęs lapkričio 4 dieną, kurio metu G. Nausėda pasiūlė į Kongo DR atsiųsti savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais D. Matulionį. Prie jo prisijungė ir premjero patarėjas V. Kaladinskas.
„Abu į Kinšasą išvyko lapkričio 16 dieną, susitiko su daugybe pareigūnų, dalyvavo sulaikytųjų apklausoje. Kaip jau minėjau, penktadienį įvyko lemtingas Deivido ir Vidmanto susitikimas su Kongo DR prezidentu. Deividas prezidentui perdavė mano laišką, kuriame tikrai pabandžiau suformuluoti galimą mūsų politinio bendradarbiavimo dienotvarkę, ypač tuo metu, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Prezidentas kilniai sutiko tą pačią dieną visus sulaikytus asmenis paleisti, nekeldamas jokių reikalavimų“, – teigė G. Nausėda.

V.Skaraičio nuotr.
Ginklų neturėjo, bet įtarimai buvo labai rimti
Kongo leidinys „Mashariki RDC“ skelbė, kad lietuviai buvo sulaikyti prie Mont Ngaliema kalno Kinšasoje. Šioje teritorijoje įsikūrusios svarbios Kongo DR karinės struktūros, įskaitant ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo padalinius. Dėl to bet kokia nepaaiškinta užsieniečių veikla, susijusi su fotografavimu ar filmavimu, vietos saugumo tarnyboms galėjo sukelti įtarimų.
Tas pats leidinys skelbė, kad lietuviai su savimi galėjo turėti ginklų. D. Matulionis tai kategoriškai neigė.
„Tikrai galiu pasakyti, kad su jokia kita užduotimi jie ten nevyko. Jie buvo paprasti turistai. Kaltinimai nebuvo pareikšti, nes pritrūko įkalčių, todėl ta byla nebuvo perspektyvi“, – akcentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.
G. Nausėda patikslino, kad, nors kaltinimai nebuvo pareikšti, lietuviams mesti įtarimai buvo labai rimti, susiję ne tik su galimu šnipinėjimu, bet ir bandymu išvaduoti iš kalėjimo tam tikrus asmenis, kurie yra priešiški Kongo vyriausybei.
Pasak D. Matulionio, kalintiems lietuviams buvo sudarytos gana neblogos sąlygos, mūsų piliečiai niekuo nesiskundė: „Jokia prievarta prieš juos nebuvo naudojama.“
„Tiesą sakant, kai nuvykę pirmą kartą juos pamatėme, aš tikėjausi blogesnio vaizdo ir blogesnės psichologinės būsenos. Tikrai mūsų vyrai buvo puikiai susitvarkę“, – patikino V. Kaladinskas, pažymėdamas, kad labiausiai juos gąsdino nežinia, kas bus toliau.
Dėl lietuvių Irane prašo kantrybės
Prezidentas sureagavo ir į Irane vis dar sulaikytų dviejų Lietuvos piliečių istoriją.
„Praėjusią savaitę susitikau su savo skiriamuosius raštus įteikusiu Irano Islamo Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje ir, be jokios abejonės, iškėliau šį klausimą. Šią minutę galiu pasakyti tik tiek, kad kol kas jos yra sulaikytos, tyrimas jų atžvilgiu yra pradėtas, jis gali užsitęsti, todėl gali reikėti kantrybės“, – pripažino G. Nausėda.

V.Skaraičio nuotr.
„Reikėtų laikytis santūrumo, ramybės ir, pirmiausia, dėti labai profesionalias diplomatines pastangas, kad rezultatas būtų pozityvus“, – pridūrė jis.
Išlaisvinimui prireikė abiejų šalių prezidentų pokalbio
Kaip skelbė Lrytas, G. Nausėda apie vykusią neeilinę lietuvių gelbėjimo operaciją ir teigiamus jos rezultatus pranešė naktį iš penktadienio į šeštadienį. Prezidentūra patvirtino, kad lėktuvas su Lietuvos piliečiais iš Kongo Demokratinės Respublikos sostinės pakilo vidurnaktį Lietuvos laiku.
Derybos dėl lietuvių paleidimo vyko nuo spalio pradžios. Į procesą įsitraukė Užsienio reikalų ministerija, Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija ir Nacionalinis krizių valdymo centras.
Lapkričio 4 dieną G. Nausėda klausimą dėl lietuvių paleidimo aptarė su Kongo prezidentu F. Tshisekedi. Galutinis susitarimas pasiektas po prezidento vyriausiojo patarėjo D. Matulionio ir Vyriausybės kanceliarijos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais V. Kaladinsko vizito į Kongo DR.
Į situaciją reagavo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis patvirtino, kad viso proceso metu Lietuvos piliečiams buvo teikiama konsulinė ir teisinė pagalba, rūpinamasi jų sveikata, palaikomas ryšys su artimaisiais.
Prie pagalbos prisidėjo ir Belgija – jos ambasada Kinšasoje teikė konsulinę bei teisinę pagalbą, perdavė lietuviams reikalingų medikamentų. Ministras dėkojo ir Kongo užsienio reikalų ministrei Thérèse Kayikwamba Wagner, Belgijos užsienio reikalų ministrui Maxime Prevot, Europos Sąjungos ir Šventojo Sosto atstovams.
Lietuva diplomatinius santykius su Kongo DR užmezgė tik šių metų rugsėjo pabaigoje.

V.Skaraičio nuotr.
Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja piliečiams nevykti į Kongą. Įspėjama apie nestabilią saugumo padėtį, ypač rytiniuose šalies regionuose, kur vyksta ginkluoti konfliktai, veikia ginkluotos grupuotės, fiksuojami smurto atvejai. Įspėjama dėl terorizmo grėsmės, smurtinių protestų, didelio nusikalstamumo.
Australijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų institucijos pabrėžia, kad užsieniečiai šalyje gali tapti nusikaltėlių taikiniais. Kai kuriais atvejais pagrobimai vykdomi siekiant finansinės naudos – už įkaitų paleidimą reikalaujama išpirkos.
Didžiausia pagrobimų rizika fiksuojama rytinėse ir šiaurės rytinėse šalies provincijose, tačiau tokių nusikaltimų pasitaiko ir sostinėje Kinšasoje. Užsienio institucijos taip pat įspėja apie vadinamuosius greituosius pagrobimus, kai aukos trumpam pagrobiamos ir verčiamos atiduoti pinigus.
Papildomą pavojų kelia ir šiuo metu Kongo DR fiksuojamas didelis Ebolos viruso protrūkis.




