Be baimės ir prieš kameras - Jonavos turguje knibžda romų nelegali prekyba cigaretėmis

Jūs nieko nedarote. Jūs imate kyšius. Kam buvo reikalinga ne vieną tūkstantį litų kainavusi vaizdo stebėjimo kamera, jei jūs nesugebate nelegalių prekeivių sulaikyti?

Turgaus prieigas okupavę romai nebijo nei vaizdo kameros, nei policijos pareigūnų. Už neteisėtą prekybą paskirtų baudų jie nemoka.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Turgaus prieigas okupavę romai nebijo nei vaizdo kameros, nei policijos pareigūnų. Už neteisėtą prekybą paskirtų baudų jie nemoka.<br>Lrytas.lt skaitytojo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Činkienė

Jun 11, 2012, 1:01 AM, atnaujinta Mar 19, 2018, 7:35 AM

Tokie kaltinimai vienas po kito skrieja Jonavos policijos pareigūnų pusėn. O šie, it gerai įgudę teniso žaidėjai, kaltinimus atmušinėja savais smūgiais. Pykčio kibirkštis kaitina Jonavos turgaus prieigose vykstanti nelegali prekyba cigaretėmis.

Prekyba cigaretėmis – vieša paslaptis

Tai, kad turgaus prieigose išties prekiaujama rūkalais, o šioje teritorijoje karaliauja romų tautybės piliečiai, žino visi: nuo rajono policijos viršininko iki prie konteinerio sėdinčio benamio.

Kaip ir tai, kad miesto savivaldybė, vedina kuo geriausių ketinimų, nupirko ir įrengė vaizdo stebėjimo kamerą. Ir taip pagrūmojo romams: bus jums!

Tačiau pastarieji, regis, tik linksmai kikena ir baisiosios kameros itin nesivaržo. Tuo tarpu pareigūnai gūžčioja pečiais: darome, ką galime, tačiau teisinė sistema yra tokia, kokia yra.

Pareigūnų ir teisėjų, taip pat susiduriančių su šiais žmonėmis, minima teisinė sistema išties labiau primena anekdotą.

Pasirodo, kad valstybėje nėra jokių svertų ne tik išieškoti administracines baudas, tačiau ir romų tautybės prekeivių pasiųsti areštinėn.

Valstybei – apvalus nulis

Pasak Jonavos policijos komisariato organizacinio poskyrio viršininko Mindaugo Juknio, vien per šiuos metus Jonavos turgavietėje buvo organizuoti 27 reidai. Per tą laiką surašyti 37 protokolai, nubausta 14 asmenų, o jiems paskirtos nuo 1000 iki 30 tūkst. litų baudos.

„Bendra paskirtų baudų suma šiemet jau viršijo 308 tūkst. litų. Dalis jau perduota antstoliams“, - sakė M. Juknys.

Tačiau taip tik gaišinamas pareigūnų ir teisėjų darbo laikas, naudojamas kuras ir rašomasis popierius. Nes valstybė iš viso to gauna apvalų nulį. Romų tautybės piliečiai baudų nemoka. Ir nemokės.

Pareigūnai linčo teismo nerengs

Tačiau kam buvo reikalinga brangioji vaizdo kamera? Galbūt rajono savivaldybė kartu su rajono policijos komisariatu ketina kurti dokumentinį filmą apie romų gyvenimą?

Greičiausiai ne. Visų pirma, tiek valdininkai, tiek teisėsaugininkai slapčia vylėsi, kad kamera nuo turgaus prieigų atbaidys nelegalius prekeivius. Tačiau ir valdininkai, ir teisėsaugininkai klydo, greičiausiai neįvertinę, su kuo turi reikalą.

Tiesa, kamera gelbėja renkant įrodymus. Nors romai stengiasi nepakliūti į filmavimo zoną, tačiau šis triukas pavyksta ne visuomet ir tada pareigūnai teismui perduoda filmuotą medžiagą. Kuomet yra filmuota medžiaga, paneigti, jog esi nekaltas avinėlis, romams nepavyksta.

Anot M. Juknio, tik iš šalies gali atrodyti, kad sučiupti prekeivį cigaretėmis labai paprasta, nes „visi žino, kad jis rūkalus pardavinėja“. Mat tai, kas akivaizdu, dažnai būna kur sudėtingiau nei gali atrodyti. Realiai sučiupti cigarečių prekeivį kartais prireikia tiek laiko ir pajėgų, kiek išnarplioti žmogžudystę. „Žmonės galbūt tikisi, kad policija turguje surengs linčo teismą. Bet taip nebus. Tik iš šalies atrodo, kad romai – neraštingi, bemoksliai žmonės. Jie – gudrūs.

Pamatytumėt, kaip veikia visa sistema. Tarkim, cigaretes pirkėjui duoda ne tas, kuris siūlo jų pirkti: kol jos atkeliauja yra sudaryta maždaug keturių žmonių grandinė.

Teismui reikia įrodymų, neginčijamų faktų. Neužtenka pasakyti, kad jis tik prekiavo cigaretėmis“, - kalbėjo M. Juknys.

Laukia, kol įkiš už grotų

Tačiau vienas būdas cigarečių prekeivius įkišti už grotų yra. Tiesa, tas kelias – ilgas, kaip baltosios Sankt Peterburgo naktys.

Ketvirtą kartą per metus sučiuptam prekeiviui galima pritaikyti ne bestuburę administracinę atsakomybę, o pradėti ikiteisminį tyrimą už tai, kad jis verčiasi prekyba neturėdamas licencijos. Už šį pažeidimą romus jau galima sodinti už grotų.

„Tačiau jie žino ir tai, todėl po trijų pažeidimų itin saugosi“, - šyptelėjo M. Juknys.

Tokių, kurie turi galiojančius tris pažeidimus, jau yra. Jei juos pavyks sučiupti ketvirtąjį kartą, pareigūnai greičiausiai iš džiaugsmo trins rankas. Ne todėl, kad labiau už viską norėtų juos pasodinti, bet todėl, kad tai būtų reali bausmė ir realus jų darbo rezultatas.

Kova su vėjo malūnais

Bet nejau šalyje nėra jokių svertų, kaip išieškoti už nuolatinius pažeidimus skiriamas baudas? Antstoliai skėsčioja rankomis – jei žmogus neturi jokio turto ir darbo, ką iš jo bepaimsi? Romų tautybės žmonės – kaip tik tokie.

Žinoma, yra viešieji darbai. Logiška – jei žmogus neturi pinigų baudai, jis galėtų atidirbti šalies labui.

„Ne, ne. Įstatymas numato, kad viešųjų darbų negalima skirti prieš žmogaus valią. O jie viešųjų darbų nenori. Sako, skirkit baudą“, - lrytas.lt sakė administracines bylas nagrinėjantis Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys.

Teisėjas sako girdėjęs, jog šiems žmonėms dirbti viešuosius darbus neleidžia įsitikinimai.

Yra dar viena galimybė – nemokantiems baudų skirti administracinį areštą. Tačiau ir jos romams pritaikyti negalima: įstatymas draudžia tai daryti, jei šeimoje yra mažamečių vaikų. O romų šeimose jų netrūksta.

„Daugiausia įkliūna moterys. Jos atvirai sako, kad prekiavo cigaretėmis, nes taip užsidirba maistui, vaikų išlaikymui, pragyvenimui. Tenka skirti joms baudas, kurių jos nemoka. Mano nuomone, tai – kova su vėjo malūnais“, - aiškino V.Paurys.

Teisme reikia įrodymų

Anot teisėjo, baudų dydis skiriamas priklausomai nuo to, kiek rasta ir konfiskuota cigarečių. Rekordinė bauda, kuri buvo paskirta - 30 tūkst. litų. O viena romų tautybės moteris jau turi prisirinkusi baudų, kurių bendra suma – 100 tūkst. litų.

Kartais teisėją suerzina iš policijos gaunamos bylos. Jos, anot V. Paurio, būna prastai paruoštos ir be jokių įrodymų.

„Kai aš paskaitau žmogui, kuo jis kaltinimas, jis viską paneigia. Juk negali sakyt, kad žmogus – pažeidėjas, jei nėra jokių įrodymų.

Aš suprantu, kad surinkti tuos įrodymus nėra paprasta, tačiau jų reikia. Visi mes dirbame savo darbą, o aš negaliu bausti žmogaus, nematydamas įrodymų“, - aiškino V. Paurys.

Skolas teks nurašyti?

Anot Jonavoje dirbančios antstolės Ramunės Mikliušienės, jei žmogus nemoka baudų, skolos niekur nedingsta. Jos „kabo“. Tačiau jei skolininkas miršta, ir niekas nepriima jo palikimo, skolos paprasčiausiai nurašomos.

„Skolas perima nebūtinai vaikai, o tas, kas perima palikimą. Jei palikimo niekas neperima, tuomet, pavyzdžiui, žmogaus turėtas nekilnojamasis turtas atitenka valstybei.

Bet jeigu jokio turto nėra, tuomet ir skolos greičiausiai bus nurašomos“, - aiškino antstolė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.