4 val. 16 min. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad Kulautuvos miestelyje dega Kulautuvos bažnyčia.
Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, apie gaisrą informuoti Kauno rajono policijos pareigūnai.
Gausios ugniagesių pajėgos - net 8 automobiliai į Kulautuvą gelbėti liepsnojančios medinės bažnyčios atvyko apie 4 val. 30 min., tačiau 1932 metais statytas pastatas jau degė atvira liepsna.
Pasak ugniagesių, gaisras lokalizuotas 5 val. 24 min., o likviduotas - 5 val. 52 min.
„Išdegė pastato vidus, sunaikinta pusė stogo. Įtariama, kad bažnyčia buvo padegta, nelaimės vietoje dirba ir gaisro priežastis nustatinėja ekspertai“, - lrytas.lt sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.
Per gaisrą sunaikinti bažnyčios viduje buvę unikalūs, iš medžio drožinėti paveikslai.
Medinė Kulautuvos bažnyčia degė jau prieš porą savaičių. Tuomet maldos namai taip pat užsiliepsnojo ankstų rytą.
Rugsėjo 24 dieną apdegė 2-3 kvadratiniai metrai sienos pastato išorėje, niekas nenukentėjo. Ugniagesiai tvirtino, kad didesnės nelaimės išvengti pavyko, nes gaisras pastebėtas laiku, o ugniagesiai Kulautuvoje yra netoli nuo bažnyčios.
Kauno rajono policija tada įtarė padegimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo - turto sunaikinimo ir sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Įtarta, kad Kulautuvos bažnyčia padegta apliejus jos sieną degiu skysčiu.
Medinė liaudies architektūros formų koplyčia Kulautuvoje pradėjo veikti XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Vėliau ji tapo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia.
Gegužės mėnesį buvo padegta ir visiškai sudegė Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia. Šie maldos namai priklausė Kulautuvos parapijai, pamaldas joje laikydavo tas pats kunigas Šarūnas Petrauskas.
Liepsnos sunaikino Paštuvos bažnyčioje buvusius, į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktus paveikslus. Neatmetama versija, kad gaisras buvo sukeltas specialiai siekiant paslėpti įvykdytą vagystę.
