Nors prokuratūra nustatė, kad A. Ūsas mirė sava mirtimi – girtas keturračiu nulėkė į pakelės griovį ir paskendo, naujo liudytojo parodymai kelia kitokių minčių.
Išvydęs televizoriaus ekrane Raimundą Ivanauską, kuris yra kaltinamas padėjęs Drąsiui Kedžiui nužudyti du žmones, vienas kaunietis tiesiog nustėro.
Jis tą žmogų A. Ūso mirties dieną matė netoli Eigirdonių kaimo (Alytaus r.), kuriame ir įvyko mįslinga tragedija.
Kur pastebėjo D. Kedžio draugą, ką šis veikė, kaip buvo apsirengęs, liudytojas papasakojo prokurorams.
Tėvas pasiryžęs laukti
Netrukus šios žinios pasiekė ir A. Ūso artimuosius, jo tėvai kreipėsi į prokuratūrą prašydami atnaujinti tyrimą dėl jų sūnaus mirties priežasties nustatymo.
„Tyrimas iš dalies atnaujintas – nustatyti žmonės, kurie lyg ir susiję su tuo. Aišku, šnekėti apie tai dar per anksti, reikia kantrybės. Aš tikiu, jog paaiškės, kad sūnus buvo nužudytas. Gal po penkerių metų, bet paaiškės”, – vakar „Lietuvos rytui” kalbėjo A. Ūso tėvas Aleksandras.
Kaunietis purtosi kaltės
Pats R. Ivanauskas neigia buvęs Eigirdonyse, tuo labiau nužudęs A. Ūsą ar kitaip prisidėjęs prie jo mirties.
Savo kaltės jis nepripažįsta ir byloje dėl Violetos Naruševičienės bei Jono Furmanavičiaus nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti A. Ūsą bei Laimutę Stankūnaitę, nors prokurorai yra surinkę pakankamai duomenų, kad R. Ivanauskas ir jo buvusi sugyventinė Eglė Barauskaitė buvo ne tiktai aktyvūs D.Kedžio pagalbininkai, bet ir žudynių kurstytojai.
Silpnai matantis R. Ivanauskas, siekdamas išvengti gresiančios bausmės kalėti iki gyvos galvos, buvo gavęs pažymą, jog serga Alzheimerio liga.
Atlikus jo sveikatos patikrinimą ir teismo kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę paaiškėjo, kad įtariamasis šia liga niekada nesirgo ir neserga.
Bylinėsis su šmeižikais
Vakar išgirdę, jog Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas visiškai išteisino A. Ūsą, jo tėvai pareiškė, kad bylinėsis su šmeižikais.
Jie pasiryžę iškelti bylas Neringai Venckienei, jos tėvams, giminaičiams, netgi politikams, kurie neturėdami įrodymų, kad A. Ūsas tvirkino mergaitę, net nesulaukę teismo sprendimo vadino jį pedofilu.
„Visi tie, kurie dalyvavo šiame nusikalstamame šmeižte, kurie paliko vaikus be tėvo, mergaitę be mamos, kurie šmeižė sūnų ir mus, turi atsakyti.
Žodis – ne žvirblis, galima reikšti savo nuomonę uždaroje patalpoje, o ne viešai, per televiziją šmeižti žmones, įtikinėti, kad tai tikri faktai, neturint nė vieno fakto.
Vyko psichologinis teroras, žuvo žmogus.
Tai nusikaltimas, ir visi prie to prisidėję bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn”, – A. Ūsas nenori atleisti ketverius metus jo šeimą juodinusiems žmonėms.
Iškelti bylas Venckams ir Kedžiams dėl šmeižto taip pat rengiasi L.Stankūnaitė bei jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai.
Ikiteisminis tyrimas dėl J. Furmanavičiaus šmeižimo jau atliekamas Vilniaus prokuratūroje.
Liudytojams – nemalonumai
Nors vakar teismas nepriėmė nutarties dėl melagingai liudijusių Vytauto Kedžio ir onkologės Laimos Plėšnienės, tyrimą jų atžvilgiu ketina pradėti valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Egidijus Motiejūnas.
Plėšnienė vienoje televizijos laidoje, o po to ir teisme tikino mačiusi ant A.Ūso lyties organo vyndėmę, kurią jis esą prašė pašalinti. Jokios vyndėmės nematė nei A. Ūso tėvai, auginę jį nuo gimimo, nei dvi žmonos. Apie tai nėra duomenų ir vyro skrodimo aktuose bei medicinos kortelėje, kuri buvo pateikta prokurorams.
Iškelti bylą L. Plėšnienei žada ir Ūsai bei Stankūnai.
„Kaip jai galima atleisti? Jokiu būdu. Sugalvoja žmogus nesąmonę ir šmeižia. Nebuvo jokios dėmės.
Sakykime, aš akla – nemačiau, bet ir gydytojai nematė, būtų gal man pasakę apie ją, teismo medicinos ekspertai nematė, žmonos nematė”, – „Lietuvos rytui” sakė Aldona Ūsienė.
V.Kedys aiškinsis prokurorams dėl sukurto pasakojimo apie tai, kaip A. Ūsas po Stankūnų namus vaikščiojo tik su apatinėmis kelnaitėmis.
Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad V.Kedys nė karto nėra buvęs pas L. Stankūnaitės tėvus. Kai jis atvažiuodavo pasiimti anūkės, mergaitės laukdavo arba automobilyje, arba ji būdavo jam perduodama prie buto durų.
Dėl poveikio mažametei prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą Kedžių kaimynės Olgos Girdauskienės atžvilgiu.
Ne vienas liudytojas patvirtino, kad ši moteris liepdavo mergaitei pasakoti apie nesamus pedofilus, jei vaikas suklysdavo ir pasakydavo ne tai, kaip jį mokė tėvas ir teta, pataisydavo, liepdavo įsiminti, kad daugiau nesuklystų.
Kiekvieną mergaitės „apklausą” O. Girdauskienė filmuodavo mobiliuoju telefonu.
Ir tikėjosi, ir bijojo
– Ar tikėjotės tokio teismo sprendimo? – penktadienį „Lietuvos rytas” paklausė po mirties išteisinto verslininko motinos A. Ūsienės.
- Tikėjausi, bet kartu bijojau. Bijojau, kad teismo sprendimas nebūtų iš aukščiau nuleistas. Pažiūrėkite, kaip visą šį laiką mes buvome dergiami. Visko buvo prisigalvota. Džiaugiuosi, kad teismas pamatė tiesą.
- Ar jums nė karto nekilo mintis, o gal tikrai sūnus padarė ką nors bloga?
- Ne. Jis buvo ne toks žmogus. Net laiko tam nebūtų turėjęs, jis – darboholikas. Būdavo, anksti keliasi, surenka darbuotojus, lekia į darbą, su tėvu kartu dirbo, po darbo pats išvežioja žmones – ir į namus. Dar ir partijos reikalus tvarkė.
Nesuprantu, kur ir kada jis galėjo tuos vaikus tvirkinti. Nesąmonė. Tai būtų paaiškėję anksčiau, tokie dalykai neatsiranda iš niekur.
- Kaip manote, kodėl buvo sukurta pedofilijos istorija?
- Mums Andrius sakydavo, kad čia – politinis reikalas, kad čia įsipainioję politikai. Tai dabar ir matome – pradedant Vytauto Landsbergio pareiškimais ir baigiant ponios N.Venckienės patekimu į Seimą.
Daug protu nesuvokiamų dalykų šioje istorijoje buvo. Štai ką kalba tyrėja Rasa Kairienė – atėjome, durų niekas neatidarė, todėl išrašėme pažymą dėl tvirkinimo be jokios apžiūros.
Eik dar kartą ir dar. Juk tai tavo darbas. Duris galų gale išversk, surask įrodymus, paimk juos.
Nusikalto pats D. Kedys
A. Ūsui išteisinamąjį nuosprendį po mirties paskelbusio Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas teigė, kad visų trijų teisėjų nuomonė vienoda – jokios pedofilijos nebuvo.
O mergaitės seksualinė patirtis yra įgyta D.Kedžio namuose nuo 2008 metų lapkričio mėnesio iki 2009-ųjų rugsėjo, kai tėvas vaiką įkyriai, nekvalifikuotai bei neteisėtai klausinėjo ir filmavo.
Anot teisėjo, teismui teko nagrinėti tik mažą dalį to, kas buvo surinkta ikiteisminio tyrimo metu.
„Išteisinamasis nuosprendis faktiškai buvo priimtas jau 2010 metų vasario 26-ąją, kai prokuroras Ramūnas Šileika priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą L.Stankūnaitės, V.Naruševičienės ir J.Furmanavičiaus atžvilgiu”, – sakė A. Cininas.
Į teismą atkeliavusioje byloje A. Ūsas buvo kaltinamas tik apnuoginto vaiko laižymu ir prašymu laižyti vaiką.
Buvo nagrinėjama tik pirmoji šio kaltinimo dalis.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, nagrinėjo nufilmuotas mergaitės oficialias apklausas ir tai, ką uždaręs savo vaiką namuose jai darė D. Kedys.
Teismo teigimu, D. Kedžio padaryti įrašai yra neteisėti, žemina vaiką, pažeidžia jo teises, Lietuvos įstatymus ir Vaiko teisių apsaugos konvenciją.
Be to, šių įrašų, teismo teigimu, visiškai nebuvo tikslo daryti – mergaitė jau buvo apklausta, jos parodymus užfiksavo ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Visuomenei pateikti įrašai buvo sumontuoti iš atskirų epizodų. Teismas jų suskaičiavo net 50. Iš viso D.Kedys savo dukteriai buvo surengęs mažiausiai devynis filmavimo seansus, kurių metų vaikas buvo žeminamas, jam daromas psichologinis spaudimas, įtaka.
Tai rodo ir mergaitės kalba, į tėvo klausimus ji atsako taip, kaip jis nori girdėti. Keičiasi ir lyties organų pavadinimai.
Mergaitė pirma juos vadina vienaip, vėliau kitaip.
Vaikas tuo metu buvo uždarytas namuose, L. Stankūnaitei su dukterimi susitikti nebuvo leidžiama. Tai tik įrodo, kad vaiko seksualinė patirtis atsirado ir vystėsi Kedžių namuose.
Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje esančios psichologų išvados yra ne kaltinančios, o išteisinančios A. Ūsą.
D. Kedys ilgą laiką priešinosi psichologinei dukters ekspertizei, vaiką slėpė, izoliavo jį namuose. Kai mergaitę pagaliau pavyko apklausti psichologams, šie, net ir nežinodami, kokią įtaką ir „dresavimą” ji patiria namuose, konstatavo, kad vaikui galėjo būti daroma įtaka.
Abiejų Kedžių, N. Venckienės ir jų kaimynių parodymų teismas nevertino, kaip ir onkologės L. Plėšnienės.
A. Cinino teigimu, onkologė pasakojo apie tai, ko kaltinimuose iš viso nėra – apie nuogumą, dėmę ant lyties organo.
Kedžių giminės parodymai, pasak jo, yra pagrįsti vieninteliu šaltiniu – vaiko pasakojimu, kuris buvo suformuotas netinkamu būdu jos pačios tėvo.
Įvertinta ir tai, kad N. Venckienė nekenčia L. Stankūnaitės.
Tai buvo akivaizdu ir teisme, kai tuometė Kauno apygardos teismo teisėja buvusią savo brolio sugyventinę išvadino valkata ir panašiais žodžiais.
Melo detektoriaus parodymais teismas taip pat suabejojo.
Tyrimą atlikęs specialistas turi tik fiziko išsilavinimą, neturi jokių psichologijos pagrindų, taip pat neaišku, kokia metodika vadovaujantis buvo apklausinėjami A. Ūsas ir L. Stankūnaitė.
Teisėjas nori, kad nuosprendis būtų apskųstas
Skųsti vakarykštį Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą gali tik proceso šalys.
Nei N. Venckienė, nei kiti Kedžių šeimos atstovai tokie nėra.
A. Ūso tėvai teismo nuosprendžiu yra patenkinti, tad skųsti gali nebent Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios advokatė savo baigiamojoje kalboje prašė A. Ūsą pripažinti kaltu.
„Aš norėčiau, kad nuosprendis būtų apskųstas, kad jį išnagrinėtų Aukščiausiasis teismas ir būtų panaikintos bet kokios dvejonės pačiu aukščiausiu lygiu”, – sakė teisėjas A. Cininas.
