Už tai, kad nužudė bejėgę senutę sudavęs ne mažiau kaip 18 smūgių laužtuvu, kojomis bei rankomis, o prieš tai keliais smūgiais laužtuvu per galvą susidorojo su jos sūnumi, N. Rimkus nuteistas 19 metų laisvės atėmimo bausme. Maksimalios bausmės, numatytos už dviejų žmonių nužudymą, – įkalinimo iki gyvos galvos teismas nusprendė neskirti.
Susipyko dėl tariamos vagystės
Į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme Šimonių seniūnijos Pajuodbalių kaimo gyventojas N. Rimkus sėdo dėl šiemet vasario 16 dieną įvykdytos dvigubos žmogžudystės. Kaip teisme pasakojo N. Rimkus, tądien jis užsuko pas netoliese, šalia Nociūnų kaimo, vienkiemyje gyvenančius K. Kavaliauską ir jo motiną O. Urbonavičienę.
Išgerti mėgstantis K. Kavaliauskas jam davė pinigų ir paprašė nupirkti alaus ir cigarečių. Iš netoliese gyvenančio Stasio Jonušio pasiskolinęs dviratį, N. Rimkus numynė į Šimonių miestelio parduotuvę.
Atvežęs K. Kavaliauskui grąžą ir pirkinius, kaimynas liko kartu su juo gerti. Pasak N. Rimkaus, jie susipyko išgėrę maždaug du butelius alaus. Teismo paprašytas plačiau paaiškinti, kokie tai buteliai, teisiamasis paaiškino – „plastikiniai dviejų litrų talpos, 8 procentų stiprumo“.
Kaltinamojo teigimu, jis šeimininkui papriekaištavęs, kam šis policijai jį apskundęs dėl pavogtų batų ir striukės. Esą, juos prieš kelias dienas pats K. Kavaliauskas jam leidęs pasiskolinti, kai važiuodamas alaus jis buvo sušlapęs lietuje.
Prieš kirvį – laužtuvu
Girtas K. Kavaliauskas užpyko ir čiupo kirvuką, kurį visuomet laikydavo prie sofos. Juo jis trenkė K. Rimkui ir nesmarkiai nubrozdino galvą. Tuomet šis griebė savo atsineštą laužtuvą ir tris kartus smogė namo šeimininkui per galvą. Pasak teisiamojo, laužtuvą jis buvo atsinešęs, nes reikėjo pradaužyti ledą užšalusiame šulinyje.
Supratęs, kad susmukęs ant sofos sugėrovas nebegyvas, K. Rimkus jį uždengė antklode. Tuo metu į kambarį įėjo išgertuvėse nedalyvavusi, kažką virtuvėje veikusi senutė nužudytojo motina. Teisiamojo teigimu, pamatęs jos rankoje didelį virtuvinį peilį jis išsigando ir ją taip pat uždaužė laužtuvu.
Vieno iš teisėjų kolegijos narių paklaustas, ar žino, kiek metų buvo jo nužudytai moteriai, K. Rimkus bandė spėlioti, kad kiek per 70. Teisėjas patikslino, kad O. Urbonavičienei tuo metu buvo 82 metai, ir paklausė, ką tokia senutė, kad ir turėdama peilį, galėjo jam padaryti?
Aiškiai į šį klausimą teisiamasis taip ir neatsakė, tik numykė, kad nužudęs kaimyną buvo labai sukrėstas ir pats nesuprato ką daro.
K. Rimkus teisme bandė paneigti ekspertų išvadas, kad garbaus amžiaus moteriai buvo suduota ne mažiau kaip 18 smūgių laužtuvu, kojomis ir rankomis. Kupiškėnas abejojo, kad smūgių būta tiek daug, ir tvirtino, kad ją daužė tik laužtuvu, o kumščiais ir kojomis jos netrankė.
Sąžinė prabilo po 2 parų
Kai abu sodybos gyventojai jau buvo negyvi, žudikas paėmė ant spintelės gulėjusią nuo nupirkto alaus likusią grąžą, ant namo durų užkabino pakabinamą spyną, kad atrodytų, jog šeimininkai kažkur išvykę, įmetė į pusnį laužtuvą ir išėjo pas kaimyną S. Jonušį.
Vėl iš jo pasiskolinęs dviratį, numynė į parduotuvę ir prisipirkęs alaus grįžo pas dviračio savininką. Čia N. Rimkus girtavo maždaug dvi paras. Nors sodybos šeimininkas vėliau pareigūnams tvirtino, kad naktį svečias buvo kažkur išėjęs, pats teisiamasis tvirtino nieko nepamenąs, nes norėdamas užsimiršti be saiko gėrė. Vis dėlto jis neatmetė tikimybės, kad būdamas visiškai girtas jis vėl grįžo į nusikaltimo vietą, paėmė nužudytojo K. Kavaliausko piniginę su maždaug 60 litų ir vėl pas S. Jonušį gėrė.
Po dvi paras trukusių išgertuvių N. Rimkus įsidrąsino grįžti į sodybą, kur kraujo klanuose gulėjo kaimynų lavonai.
„Gal ir juokingai skamba, bet sąžinės balsas prabilo: eik, skambink policijai“, – pasakojo teisme rokiškėnas. Jis paėmė nužudyto sugėrovo mobilųjį telefoną, grįžo namo ir paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu pranešė nužudęs du žmones.
„Išėjau ant keliuko, sulaukiau pareigūnų, jiems parodžiau, kur viskas įvyko, ir buvau sulaikytas“, – sakė N. Rimkus. Vyriškis prisipažino iš pradžių galvojęs bėgti į kokį miestą ar užsienį ir slėptis, bet galiausiai nusprendęs prisipažinti ir pasiduoti policijai.
Gailėjo savo jaunystės, o ne aukų
Teisiamojo nuoširdumu privertė suabejoti keli valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro Aurelijaus Navicko pateikti klausimai. Jis priminė, kad ikiteisminio tyrimo metu apie jokį peilį O. Urbonavičienės rankose K. Rimkus neužsiminęs, nebuvo jis rastas ir nužudymo vietoje. Kur peilis galėjo pradingti, kupiškėnas paaiškinti negalėjo.
O prokuroro paklaustas, kodėl po sulaikymo jo panagėse buvo rasta nužudytos moters kraujo, teisiamasis negalėjo paaiškinti, nors tvirtino moters rankomis nelietęs.
Išgirdęs, kad nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta O. Urbonavičienės anūkė ir K. Kazlausko dukterėčia Viktorija Jasaitė jam reiškia 1298 litų turtinės ir 150 tūkst. litų neturtinės žalos ieškinį, K. Rimkus pareiškė su juo nesutinkąs, nes neturės iš ko atiduoti. O vėliau V. Jasaitei priminė, kad per maždaug metus, kai jis dažnai svečiuodavosi pas kaimynus, ši jų nė karto neaplankė.
Teisme apklausiama V. Jasaitė suabejojo, kad jos dėdė galėjo pirmas pulti muštis – net ir būdamas girtas, jis į konfliktus nesiveldavo, likdavo ramus.
Baigdamas savo pasakojimą K. Rimkus apgailestavo ne dėl nužudytų žmonių, o dėl sugadinto savo gyvenimo: „Gailiuosi dėl savo veiksmų. Be galo skaudu, kad visą jaunystę teks praleisti už grotų.“
