„Tai mus, visus šeimos narius dabar jis pabaigs šaudyti. Reiškia, galima šaudyti ir tik tiek gausi“, – išgirdusi teismo nuosprendį sakė Pažagienių kaimo gyventoja Leonora Vaitkevičienė. Jos namuose pernai rugpjūtį ir atsitiko tragedija, po kurios vienas sūnus atsidūrė kapinėse, o kitas – teisiamųjų suole.
Nelaimė prie pat Panevėžio esančiame Pažagienių kaime, nuosavoje L. Vaitkevičienės sodyboje įvyko 2011 metų rugpjūčio 27 dieną.
Pas motiną sodyboje esančiame garaže 39 metų sūnus Rolandas taisė automobilį. Vyriškis buvo neseniai grįžęs iš Norvegijos, kur užsidirbo pinigų, neseniai nusipirko automobilį ir jį remontavo. Čia užsuko ir jo 5 metais jaunesnis brolis Darius, nešinas alaus buteliu.
Apie ką vyrai sodybos kieme kalbėjosi, L. Vaitkevičienė negirdėjo. Tik staiga atbėgęs jaunėlis jai liepė kviesti greitąją, nes sužeistas Rolandas, o pats nubėgo už ūkinio pastato. Moteris iš pradžių net nesuprato, kas atsitiko, galvojo, kad vyresnysis sūnus susižeidė remontuodamas automobilį.
Atvykusi greitoji vyriškį, kurio krūtinės dešinėje pusėje buvo šautinė žaizda, išvežė į ligoninę, tačiau po poros valandų jis mirė.
Iškart po nelaimės policija sulaikė D. Vaitkevičių dviems paroms. Vyriškiui buvo nustatytas 1,83 promilės – vidutinis girtumas.
Buvo paimtas ir ginklas, iš kurio paleistas šūvis atėmė R. Vaitkevičiui gyvybę – 9 mm kovinis pistoletas „Makarov“ bei 4 šoviniai. Dar 20 tokių pat šovinių pareigūnai rado po dviejų dienų, darydami papildomą L. Vaitkevičienės sodybos apžiūrą.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Vaitkevičius visą laiką neigė mirtinai sužeidęs brolį ir tvirtino, kad šis susižalojo pats, kai ginklas netikėtai iššovė jam jį apžiūrinėjant.
Pistoletą „Makarov“ pašalintu gamykliniu numeriu D. Vaitkevičius tvirtino tą pačią dieną radęs begrybaudamas Šilagalio miške. O nelaimė įvykusi, kai jis atvažiavęs ir rodęs radinį broliui. Įtariamasis tvirtino, kad nežinojo, jog ginklas užtaisytas. Vėliau paaiškėjo, kad pistoleto dėtuvėje po šūvio dar buvo likę 4 šoviniai. Iš kur motinos sodyboje atsiradę dar 20 vėliau pareigūnų surastų šovinių, įtariamasis iš viso teigė negalįs paaiškinti.
Tokį jaunesniojo brolio pasakojimą niekais pavertė ekspertai. Jie nustatė, kad pagal sužalojimo pobūdį R. Vaitkevičius pats negalėjo turėti rankose ginklo. O minėti 20 šovinių – analogiški tiems, kurie buvo pistoleto dėtuvėje.
Prasidėjus teismo procesui dėl tyčinio nužudymo ir neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, D, Vaitkevičius pakeitė parodymus. Teisme jis prisipažino, kad iš tiesų ginklas iššovė jo rankose, tačiau jis brolio žudyti nenorėjo, tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Panevėžio apygardos teismas teisiamuoju patikėjo ir perkvalifikavo jo veiką iš tyčinio nužudymo į neatsargų gyvybės atėmimą. Už tai bei neteisėtą šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymą D. Vaitkevičiui buvo skirti 3 metai 9 mėn. laisvės atėmimo.
Nuosprendžio išklausyti D. Vaitkevičius neatėjo. Į teismą atvykusios žuvusiojo našlė Alma Vaitkevičienė ir jo motina Leonora Vaitkevičienė nuosprendžiu nebuvo patenkintos.
Pasak L. Vaitkevičienės, ji abejoja, kad jaunėlis į brolį iššovė netyčia. „Jis piktas, agresyvus būdavo. Gal pavydas apėmė, kad brolis Norvegijoje pinigų užsidirbo, automobilį nusipirko“, – spėliojo moteris.
Ji apgailestavo kad sūnūs užaugo tokie skirtingi – žuvusysis buvo darbštus, dorai gyveno, o jaunėlis – gal 7 kartus teistas. Ir po nelaimės pastarasis motiną terorizavo, jos namo langus buvo išdaužęs.
Šiemet vasarą D. Vaitkevičius dar du kartus buvo nuteistas areštu ir laisvės apribojimu – už vairuojant neblaiviam sukeltą avariją ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.