Įtariama, kad įgyvendinant Europos Sąjungos remiamą projektą, jie pasisavino daugiau nei 4,5 mln. litų, iš jų dalį – 2,4 mln. litų – nusikalstamu būdu legalizavo, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri kartu su Generaline prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą.
Atskleista, kad bendrovės vadovai gautas avansines lėšas panaudojo ne projektui įgyvendinti, o bendrovės skoloms sumokėti. Be to, už 2,3 mln. litų ES paramos lėšų per P. Jurgučio valdomą bendrovę įsigytos patalpos Vilniaus senamiestyje, o dar 100 tūkst. litų išgryninti iš bendrovės sąskaitos.
Baudžiamoji byla perduota Vilniaus apygardos teismui. Už įvykdytas nusikalstamas veikas šiems asmenims gresia laisvės atėmimas iki 10 metų, rašoma pranešime.
Pasak pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamame projekte „Kruonio HAE statyba“, pasirašiusi rangos sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Elektrėnų savivaldybės administracija, turėjo atlikti Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus, kurių bendra vertė - daugiau nei 22 mln. litų.
Bendrovė gavo 5,7 mln. litų avansą, tačiau atliko darbų tik už 900 tūkst. litų.
Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai surado ir apribojo nuosavybės teises į beveik 3 mln. litų vertės įtariamųjų nekilnojamąjį turtą.
„Kruonio HAE statyba“ anksčiau buvo atskirta nuo bendrovės „Lietuvos energija“ ir 2004 metais privatizuota. Verslininko P. Jurgučio valdoma bendrovė vėliau bylinėjosi su „Lietuvos energija“ bei energetikos objektuose dirbančia Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“.
Pats P. Jurgutis, kurio valdomos bendrovės dirbo Klaipėdos uoste ir su kuriomis uostas 2010 metais baigė nutraukti visas sutartis, jau anksčiau buvo įtariamas iš valstybės pasisavinęs beveik 5 mln. litų, buvo pripažintas kaltu dėl bandymo papirkti buvusį Klaipėdos uosto vadovą Eugenijų Gentvilą.
