Tai pirmadienį per Šiaulių apygardos teisme vykusį teismo posėdį pareiškė Nedos R. tėvų interesus ginanti advokatė.
Nukentėjusiųjų advokatė paprašė teismo, kad šios jai kilusios abejonės būtų pavestos išsiaiškinti prokuratūrai. Teismas advokatės prašymą patenkino tik iš dalies.
Teismas jau yra patenkinęs vieną Nedos R. tėvų interesus ginančios advokatės prašymą - itin žiauriu nužudymu kaltintos V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė teismo sprendimu buvo apkaltintos ir nužudymu iš chuliganiškų paskatų bei mirusiojo palaikų išniekinimu.
Per pirmadienį vykusį posėdį advokatai pamėgino atremti jų ginamąsias užgriuvusius naujus kaltinimus.
Kaltę vertė bendrininkei
Teisme dėl jai pareikštų naujų kaltinimų V. Vaitiekaitytė kalta neprisipažino. Mergina tvirtino nelabai suprantanti, ką reiškia sąvoka „nužudymas iš chuliganiškų paskatų“ ir neigė niekinusi lavoną. Aukos kūną kaltinamoji sakė pjausčiusi nenorėdama jo išniekinti, o norėdama paslėpti nusikaltimą.
Nedą R. V. Vaitiekaitytė sakė nužudžiusi dėl apkalbų ir šmeižto, neva Neda R. gimnazijoje paskleidusi kalbas, kad V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė yra narkomanės, savižudės, šmeižė ir bendrą jų pažįstamą Joną Ž. Tiesiogiai iš Nedos R. tokių kalbų kaltinamoji prisipažino negirdėjusi.
Paklausta, kada kilo mintis nužudyti Nedą R., V. Vaitiekaitytė atsakė: „Kai ji pradėjo viską neigti, pasikalbėjome ir nusprendėme.“ Kaltinamoji teigė, kad mintis nužudyti kilo spontaniškai, nusikaltimui jos nesiruošė.
Per ikiteisminį tyrimą V. Vaitiekaitytė buvo užsiminusi, kad ruošėsi Nedą R. kankinti.
Nedos R. tėvų interesus ginanti advokatė V. Vaitiekaitytės klausė, kam norint paslėpti lavoną reikėjo išimti ir vidaus organus, nukirpti ir į atskirą maišą įdėti aukos plaukus, dalį šlaunies įdėti į šaldytuvą.
Į tai V. Vaitiekaitytė atkirto, kad vidaus organus išėmė ne ji, o V. Lietuvninkaitė.
Perskaitė izoliatoriuje rašytus raštelius
Į Nedos mamos klausimą, kodėl jos dukrą dėl tariamų apkalbų reikėjo būtinai užmušti, o ne paprasčiausiai primušti, V. Vaitiekaitytė atsakė: „Paprasčiausiai taip išėjo.“
Į aukos motinos klausimą, kur galėjo dingti kai kurios kūno dalys, V. Vaitiekaitytė atkirto: „Aš nekalta, kad jų nerado.“
Nukentėjusiųjų advokatės paklausta, kaip pas ją tardymo izoliatoriuje atsirado mobilusis telefonas ir su kuo ji kalbėjosi, V. Vaitiekaitytė įžūliai pareiškė, kad advokatė pati galėtų pasiskaityti prie bylos prijungtą jos pasiaiškinimą dėl šio telefono.
Teisme buvo pagarsinti ir tardymo izoliatoriuje bendrininkei rašyti V. Vaitiekaitytės rašteliai, kuriais ji bandė nurodinėti, ką per tardymą turi sakyti V. Lietuvninkaitė.
V. Vaitiekaitytė tvirtino, kad šiuos raštelius pasiuntė paprašyta V. Lietuvninkaitės, kuri neva jau buvo spėjusi pamiršti įvykių seką ir norėjo prisiminti kai kurias detales.
Viename bendrininkei siųstame raštelyje V. Vaitiekaitytė klausė: „Ar tau ta padla nesivaidena?“
Tvirtino tebuvusi pagalbininke
V. Lietuvnikaitė teisme taip pat tvirtino nenorėjusi išniekinti aukos palaikų.
Paklausta, kodėl nužudė Nedą R., V. Lietuvninkaitė sakė asmeninių priežasčių tam neturėjusi - mergina tikino paprasčiausiai bijojusi prieštarauti jai autoritetu buvusiai V. Vaitiekaitytei.
V. Lietuvninkaitė tvirtino mačiusi, kaip V. Vaitiekaitytė spyrė kitai ją užrūstinusiai draugei.
Pasak V. Lietuvninkaitės, nusikaltimas buvo įvykdytas tą pačią dieną, kai kilo mintis pasikviesti Nedą R. ir su ja „pasiaiškinti“.
„Būnant virtuvėje V. Vaitiekaitytė pareiškė, kad Nedai R. reikia kažką padaryti. Pamaniau, kad kalba eina apie sumušimą“, - teisme tvirtino V. Lietuvninkaitė.
Kambaryje lūkuriavusią V. Lietuvninkaitę V. Vaitiekaitytė į virtuvę išsikvietė SMS žinute.
Kaltinamoji neigė ketinusi Nedą R. kankinti. Pasak V. Lietuvninkaitės, supjaustyti aukos kūną dalimis jos su V. Vaitiekaityte iš anksto nesiruošė, o tai padarė norėdamos atsikratyti įkalčių.
V. Lietuvninkaitė patvirtino, kad V. Vaitiekaitytė ketino pasilikti aukos kūno dalį, kuri po to buvo rasta šaldytuve.
Kameroje rado telefoną
Baigus įrodymų tyrimą nukentėjusiųjų atstovė paprašė, kad teismas pavestų prokuratūrai atlikti papildomą tyrimą.
Nedos R. tėvų interesus ginančiai advokatei kilo įtarimų, kad šį nusikaltimą V. Lietuvninkaitei bei V. Vaitiekaitytei galėjo padėti įvykdyti daugiau asmenų.
Advokatės teigimu, dalinant aukos kūną kai kuriems veiksmams atlikti reikėjo didelės fizinės jėgos, kurios gležnos kaltinamosios galėjo pristigti.
Taip pat kaltinamųjų bendrininkai galėjo padėti slėpti palaikus – kai kurių nužudytosios kūno dalių taip ir nepavyko rasti.
Nukentėjusiųjų advokatė taip pat prašė išsiaiškinti, ar Nedos R. nužudymas nėra susijęs su ritualiniu aukojimu. Advokatė taip pat primygtinai prašė, kad būtų imtasi priemonių dėl šiuo metu užsienyje esančio Jono Ž. apklausos teisme.
Kad V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė galėjo turėti bendrininkų, nukentėjusiųjų advokatė sakė įtarusi ir anksčiau.
Šiuos įtarimus dar labiau pakurstė šiemet Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. Vaitiekaitytės kameroje rastas mobiliojo ryšio telefonas.
V. Vaitiekaitytės čiužinyje paslėptas mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas per sausio 14-ąją atliktą kratą.
Prašymą patenkino tik iš dalies
V. Vaitiekaitytė tvirtino, kad telefoną rado persirengimo kambaryje, kai buvo atvesta maudytis į dušą, o sąskaitą pokalbiams jai papildė tėvai ir kelios draugės. Teisme V. Vaitiekaitytė sakė telefonu kalbėjusi tik su tėvais ir draugais, tačiau su Jonu Ž. nebendravusi.
Nukentėjusiųjų advokatės prašymą teismas patenkino tik iš dalies. Nuspręsta nesiaiškinti, ar kaltinamosios neturėjo daugiau bendrininkų, ir nebeieškoti būdų, kaip išsikviesti į teismą šiuo metu užsienyje esantį Joną Ž.
Teismas pavedė prokurorui išsiaiškinti, kaip pas V. Vaitiekaitytę pateko mobiliojo ryšio telefonas, su kuo kaltinamoji bendravo ir kas apmokėjo pokalbių sąskaitas.
Aptiko kanibalizmo apraiškų
Žiaurus nusikaltimas buvo įvykdytas 2011 metų liepos 14 d. popietę V. Vaitiekaitytės močiutės bute.
Į butą apgaule įviliotai merginai V. Vaitiekaitytė ant galvos užmetė maišą, o po to kirviu ir plaktuku 7-8 kartus smogė į galvą. V. Lietuvninkaitė Nedą R. mušė metaliniu strypu.
Ant žemės pargriautą merginą V. Vaitiekaitytė smaugė, o V. Lietuvninkaitė - perpjovė kaklą.
Aukos kūną supjaustė dalimis. 1,22 kilogramo sveriančias keturias kūno dalis žudikės padėjo į virtuvėje esantį šaldytuvą, o likusias sudėjo į polietileninius maišus, juos dviračiais išvežė į dykynę ir išmėtė pakrūmėse. Dalis nužudytosios palaikų taip ir nebuvo rasta.
Nei V. Lietuvninkaitė, nei V. Vaitiekaitytė negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl dalį šlaunies įsidėjo į šaldytuvą. Nukentėjusiųjų interesus ginančios advokatės teigimu, kaltinamosios buvo užsiminusios, kad ketino šią kūno dalį išsikepti ir taip „atšvęsti“ nusikaltimą.
Sveiku protu sunkiai suvokiamu nusikaltimu apkaltintoms V. Lietuvninkaitei ir V. Vaitiekaitytei buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai abi merginas pripažino pakaltinamomis.
Už nužudymą iš chuliganiškų paskatų, kaip ir už nužudymą itin žiauriai numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Maksimali už mirusiojo palaikų išniekinimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kitas teismo posėdis įvyks vasario 11 dieną.