Ant bankomatų Vilniuje – elektroniniai spąstai

Bankomate renkant PIN kodą klaviatūrą reikėtų pridengti ranka ir apžiūrėti, ar nėra įtartinų detalių. Taip siūlo saugotis kriminalistai, nuo Vilniaus bankomatų nurinkę duomenis kopijuojančius prietaisus.

Kriminalinės policijos biuro pareigūnas V. Gailiušas ištyrinėjo, kad kortelių duomenis nuskaitanti įranga buvo pagaminta iš statyboms naudojamų prietaisų.<br>V.Valentinavičius
Kriminalinės policijos biuro pareigūnas V. Gailiušas ištyrinėjo, kad kortelių duomenis nuskaitanti įranga buvo pagaminta iš statyboms naudojamų prietaisų.<br>V.Valentinavičius
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Apr 14, 2013, 2:20 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 7:56 AM

Bankų klientai nieko neįtardami nusikaltėliams gali perduoti savo kortelių duomenis. Kortelės numeris ir PIN kodas gali būti nukopijuoti imant pinigus iš bankomato.

Duomenis kopijuojanti įranga buvo sumontuota ant kai kurių Vilniaus bankomatų.

Įtariama, kad tai galėjo padaryti keturi Rumunijos piliečiai, kuriuos Lietuvoje sulaikė Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai.

Įrangą paslėpė lubose

Sulaikytieji daugiau nei mėnesį Vilniuje savinosi mokėjimo kortelių duomenis ir planavo juos panaudoti užsienyje.

Užsieniečių nuomojamame bute kratą atlikę pareigūnai aptiko dirbtuves, pilnas įvairių įrankių ir prietaisų. Jose įtariamieji konstravo kortelių nuskaitymo įrangą. Jau pagaminti prietaisai buvo sudėti lubose įrengtoje slėptuvėje.

Daugumą ten rastų prietaisų įmanoma sukonstruoti namų sąlygomis. Mažytė vaizdo kamera buvo įmontuota į statybose naudojamą gulsčiuką. Toks prietaisas būdavo tvirtinamas prie bankomato virš klaviatūros.

Jis užfiksuodavo banko kliento surenkamą PIN kodą. Todėl renkant šį kodą pareigūnai pataria klaviatūrą pridengti ranka.

Užtrukdavo kelias sekundes

KPB Pinigų padirbinėjimo tyrimo skyriaus viršininkas Vytautas Gailiušas pasakojo, kad tokį prietaisą nusikaltėliai prie bankomato galėjo pritvirtinti per kelias sekundes.

Jis iš anksto buvo išteptas klijais, todėl reikėjo tik nutaikyti momentą, kai šalia bankomato nėra žmonių, ir jį priklijuoti.

Kad nesukeltų įtarimų, tokie prietaisai ant vieno bankomato ilgai nelaikomi.

Po valandos ar kelių jie gali būti perkelti į kitą vietą. Pas įtariamuosius pareigūnai aptiko ir bankomatų sąrašą su adresais. Daug įrangos buvo prikišta ir į patalpų apdailai naudojamus apvadus.

Praskyrę jų puses, viduryje pareigūnai aptiko keletą maitinimo elementų, įvairių mikroschemų.

Sudėtingiausias prietaisas montuojamas ertmėje, į kurią kišama banko kortelė. Pareigūnai abejoja, ar jis galėjo būti pagamintas namų sąlygomis. Vos įkišus kortelę numeris automatiškai nuskaitomas ir įrašomas į mikroschemą.

Pastebėję, kad lizdas, į kurį kišama kortelė, atrodo neįprastai, gyventojai iš karto turėtų pranešti bankui arba policijai. Šį klientams įtarimų galintį sukelti prietaisą nusikaltėliai patobulino.

Iš vieno bankomato buvo išimtas jau mažesnis ir iš išorės beveik nematomas įrenginys.

Naudoja tolimose šalyse

Nors Lietuvoje bandymai tokiu būdu sužinoti kortelių duomenis dar labai reti, V.Gailiušas patarė prieš imant pinigus atidžiai apžiūrėti bankomatą.

„Bankomato korpusas vientisas, ant jo nėra iš kelių dalių sudėtų ar priveržtų detalių”, – pareigūnas aiškino, kaip atpažinti įtartinus bankomatus.

Duomenis gavę nusikaltėliai gamina suklastotas korteles ir jomis pasinaudoję išsiima pinigus užsienio šalyse.

Europoje to padaryti neleidžia moderni kortelių nuskaitymo sistema, todėl nusikaltėliai duomenis siunčia savo bendrininkams Pietų Amerikoje arba Azijoje. Pasinaudoję suklastotomis kortelėmis, jie išgrynina pinigus tų šalių bankomatuose.

Vogti duomenų į Lietuvą kartais užklysta nusikaltėlių grupuotėms priklausantys užsieniečiai. Lietuvoje sulaikyti rumunai – tarptautinės grupuotės, kuriai priklauso mažiausiai 44 žmonės, nariai.

Vilniuje ilgiau nei mėnesį išbuvę rumunai nuolat keisdavo gyvenamąją vietą, nuomodavosi vis kitus automobilius. Būdami viešosiose vietose jie stengdavosi slėpti veidus nuo vaizdo kamerų. Visus sulaikytus rumunus teismas leido suimti trims mėnesiams.

Taikinys – turtingos šalys

* Bendros tarptautinės operacijos metu kitų ES šalių teisėsaugos įstaigos aptiko dvi specialios įrangos gamybos laboratorijas. Jose rasta specialios programinės įrangos, mokėjimo kortelių duomenų, didelis skaičius suklastotų kortelių ir grynųjų pinigų.

* Tyrimo metu nustatyta, kad šešiolikoje Europos Sąjungos valstybių galėjo nukentėti maždaug 36 tūkstančiai banko mokėjimo kortelių turėtojų.

* Daugiausia aukų Vakarų Europos šalyse, nes jų gyventojų sąskaitose paprastai būna daugiau pinigų. Tarptautinį tyrimą pradėjo Rumunijos teisėsauga kartu su Europos, JAV, Australijos ir Europolo pareigūnais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.