Žudynių Varėnoje priežastis – žmonos ketinimai palikti vyrą?

Moteris neapsikentė vyro smurto ir susiruošė išeiti, išsivesti sūnų. Vyrą pritrenkė ši žinia, jis griebė peilį ir smeigė jį į moters kūną. Vaiko laukė panašus likimas. Toks vienas iš atsakymų į mįslę, kas ketvirtadienio naktį galėjo nutikti Varėnoje, kur vyras nužudė žmoną, aštuonmetį sūnų ir nusižudė pats.

Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė, Jurgita Noreikienė

Sep 12, 2013, 12:45 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 7:07 AM

„Dažniausia tokie tragiški dalykai nutinka, kai moteris susiruošia palikti vyrą, keisti nusistovėjusį smurto kupiną gyvenimą. Vyro agresija prasiveržia, kad bet kokia kaina sustabdytų pokyčius“, – portalui lrytas.lt sakė Pagalbos moterims linijos vadovė Aušrinė Krikščionaitienė.

Ji yra psichologė, moteris konsultuoja viešojoje įstaigoje „Moters pagalba moteriai“.

Specialistė ne kartą susidūrė su moterimis, kurioms vyrai grasino jas nužudyti ar nusižudyti patys, jei šios paliks namus. „Pačiam vyrui yra labai baisu, kad jis bus paliktas, kaip jis gyvens. Dažniausiai grasinimai kyla iš nesaugumo, kaip bus toliau. Mes sakome moterims, kad būtinai prieš imdamosi pokyčių, jos pasirūpintų savo ir savo vaikų saugumu“, – pasakojo A.Krikščionaitienė.

Jos nenustebino, kad varėniškio kaimynai nepastebėjo šeimos problemų. „Dažnai šeimose žmonės kenčia tyliai ir savo problemas slepia nuo aplinkinių. Niekas neneša sunkumų ar skaudulių už šeimos ribų. Nieko keisto, kad aplinkiniai nepastebėjo šeimos sunkumų“, – sakė moteris.

Rami išorė – apgaulinga

Psichologės įsitikinimu, yra susidaręs klaidingas įspūdis, kad smurtaujama tik probleminėse šeimose. Praktika rodo, kad šeima gali iš išorės atrodyti tvarkinga, o viduje išgyventi didžiules dramas. 

Problemos, anot psichologės, prasideda nuo nepasitenkinimo mažais dalykais. „Žmonės konfliktuodami gyvena 20-25 metus. Jei žmonės nesprendžia problemų, kurios juos nuolat, kiekvieną dieną, skaudina, o nukiša į širdies gilumą, paslepia, nesprendžia savo vidinių bėdų, taip ir atsitinka – situacija tampa nevaldoma. Kažkada ta bomba sprogsta, ypač, kai laukia pasikeitimai“, – aiškino A.Krikščionaitienė.

Ji tikino, kad svarbiausia su sunkumais nelikti vieniems, netylėti. „Mes visuomet kviečiame dalytis skauduliais, skambinti į pagalbos telefonus ar kreiptis pas specialistus. Labai padeda pažiūrėti į savo situaciją iš šono. Ir svarbu, kad tokios šeimos pagalbą gautų laiku. Šiuo atveju akivaizdu, kad žmonėms reikėjo pagalbos“, – aiškino specialistė.

Psichologė sako, kad lietuviams nelengva pripažinti savo silpnumą. „Turime nuostatą, kad kreiptis pagalbos labai sunku. Pas mus nepriimta ieškoti pagalbos. Yra nuostata – su manimi viskas gerai, aš pats susitvarkysiu“, – apgailestavo pagalbos moterims linijos vadovė.

Moters manymu, tyloje kenčiančių šeimų Lietuvoje yra daug – smurtas tarp artimiausių – ne naujas reiškinys. „Statistika tokia, kad vos ne kas trečia moteris patiria vienokį ar kitokį smurtą“, – sakė pašnekovė.

Ji kvietė smurtą patiriančias moteris pagalbos kreiptis nemokamu telefonu 8 800 66366 (nuo 10 val. iki 21 val. kasdien) arba rašyti e.paštu pagalba@moteriai.lt.

Gyvenimas ant parako statinės

Ar visada iš pavydo gali sekti tokie baisūs dalykai? Kokių aplinkybių reikia, kad vidinė graužatis išvirstų į smurtą ir netgi tokį kraštutinį smurtą, peržengiantį bet kokias žmogiškumo ribas?

Ar, pastebėjus, kad partneris pavydus, įmanoma kaip nors užkirsti kelią, kad pavydas neaptemdytų proto? Kokie ženklai rodo, kad pavydas tapo nebesveikas? Apie tai lrytas.lt kalbėjosi su psichologu Andriumi Kaluginu.

– Kartais sakoma, kad jeigu pavydi, vadinasi, myli. Ar pavydas yra meilės ženklas?

– Nedidelis pavydas yra meilės palydovas. Nieko baisaus, kai žmogus trumpam, epizodiškai supyksta dėl dėmesio stokos ar kai jaučiasi maloniai jausdamas rūpestį. Ko gero, nėra nė vienos meilės be pavydo. Bet jeigu pavydas destruktyvus, liguistas – tai kas kita.

– Kur ta riba tarp normalaus pavydo ir liguisto? Jeigu, pavyzdžiui, vyras pusiau juokais prikaišioja žmonai, traukia per dantį už kiekvieną į ją pasižiūrėjusį vyrą – ar tai jau ženklas sunerimti?

– Tai – pats pirmasis liguisto pavydo daigas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Bet dažniausiai į tokius faktorius retai kas atkreipia dėmesį.

Kad pavydas tikrai perauga į liguistą lygį, galima spręsti, kai prasideda savininkiškumo pretenzijos – tu mano, ir viskas. Kada atsiranda privačios erdvės apribojimas, kai žmogus kito žmogaus neleidžia be savęs niekur nueiti, manydamas, kad tai rūpestis ar meilė.

Toliau seka partnerio atribojimas nuo draugų, nuo socialinio gyvenimo. Neišleidimas niekur, į bet kokią socialinę erdvę, kur nėra jo paties.

Kitas pavydo lygmuo (po savininkiškumo) – kai prasideda įtarimai ir sekimas. Dažniausiai tai nepagrįsta faktais. Tada galima sakyti drąsiai, kad tai – vienas žingsnis iki liguisto paranojinio pavydo.

– Kiek tikėtina, kad liguistas pavydas pasibaigs žmonių mirtimis?

– Čia jau kraštutinis atvejis. Tokios tragedijos tikimybė net ir liguisto pavydo atveju nėra didelė. Aišku, kad žmogui, kuris atliko tokius veiksmus, tikrai kažkas buvo negerai. Ačiū Dievui, tokios tragedijos atsitinka nedažnai.

Dažniau būna labai stiprūs konfliktai arba smurtas, kraštutiniu atveju – skyrybos. Žmogžudystė, kai peržengiamos visos žmogiškumo ribos, nėra dažnas dalykas.

– Iš literatūros žinome Otelą. Kokios aplinkybės lemia, kad graužiamas pavydo žmogus pasielgia, kaip jis? Ar tai nulemia charakteris, ar alkoholis, o gal privalo būti realus pagrindas?

– Netgi realus pagrindas nesuteikia teisės kėsintis į kito žmogaus gyvybę. Čia ne tie dalykai, dėl kurių užmušama, čia ne karas. Negalima pateisinti žmogaus, kuris pakėlė ranką prieš vaikus, prieš savo žmoną, net jeigu ir buvo realus neištikimybės atvejis.

Faktorių, kuomet žmogus peržengia kraštutines ribas, nedaug. Tai gali būti apsvaigimas – narkotikų arba alkoholio poveikis, kuomet žmogus nekontroliuoja savo veiksmų.

Tai gali būti ir psichinis sutrikimas – arba epizodinis, arba pastovus. Yra toks sutrikimas – delyras, kuomet epizodiškai aptemsta sąmonė. Tai gali atsitikti ir negirtam žmogui.

Tai gali nutikti, ir kai žmogus turi labai aktyvų temperamentą, kaip Otelas. Jeigu prisideda išoriniai faktoriai – draugai pradeda šnibždėti, kad jis ne vyras, jo žmona tokia ir anokia, – žmogui įsijungia jo temperamentas, jam aptemsta sąmonė, ir tada jis gali imtis tokių kraupių veiksmų.

– Ar liguistas pavydas labiau būdingas vyrams, ar ir moterims?

– Atvejų, kuomet moterys dėl pavydo nužudydavo savo vyrus, pasaulio istorijoje tikrai nemažai. Moterų kalėjimų bylos tą gali patvirtinti.

Žinoma, vyrai apskritai dažniau imasi fizinių brutalių veiksmų. Smurtas šeimoje dažniau kyla iš vyro pusės. Tačiau tai nereiškia, kad moterys nesmurtauja.

– Psichologiškai smurtauja?

– Taip. Imtis smurto vyrams labiau būdinga vien dėl fizinių privalumų, kad jie fiziškai pajėgesni.

– Kodėl ta agresija atsigręžia ir prieš vaikus?

– Jeigu įvyko sąmonės aptemimas, delyras – liaudiškai kalbant, „susisuko smegenys“, - jis kaltina visus. Jis galėjo pridaryti ir daugiau bėdų - užmušti ir, pavyzdžiui, žmogų, kuris neva buvo neištikimybės kaltininkas.

Jeigu alkoholio, narkotinių medžiagų to žmogaus kraujyje nerasta – greičiausiai tai buvo psichinis sutrikimas.

– Ar gali tokią agresiją nulemti mintis, kad vaikas gali būti ne jo? Ar iš neapykantos motinai galima keršyti ir jos vaikui?

– Be abejo. Galėjo būti toks paranojinis įtarimas, jog vaikas ne jo. Kitas variantas galėjo būti – čia jau išsiaiškins kriminalistai – kad žmona galėjo grasinti jam išeiti, pavyzdžiui, pas kitą vyrą, nes jos toks gyvenimas netenkino, ir su savim pasiimti vaiką.

Tuomet vyrui galėjo kilti mintis – arba būsi mano su vaiku, arba jūs nebūsite niekieno. Tada ir vaikas, ir mama tampa kalti.

– Ar įmanoma, turint pavydų partnerį, kaip nors užkirsti kelią, kad jo pavydas neišaugtų iki liguisto ir paranojiško pavydo? Kaip elgtis su pavydžiu sutuoktiniu ar sutuoktine?

– Geriausias elgesys – stebėti ženklus, apie kuriuos kalbėjome. Jeigu tie ženklai vis stiprėja, tuomet verta pasvarstyti apie skyrybas. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo geriau. Jeigu tie ženklai vis stiprėja, tikrai nieko gero nebus.

– Ar gali būti išeitis pataikavimas, pastangos sukelti kuo mažiau pagrindo pavyduliavimui, socialinių kontaktų apribojimas? Ar tai nuramins pavyduliaujantįjį?

– Tai gali nuraminti, jeigu pavyduliavimo stadija dar yra lengva - jeigu jis tiesiog perdėtai rūpinasi, niekur neišleidžia, kažką įtarinėja. Bet jeigu jis ima ūmiai sekti, kelia konfliktą dėl žvilgsnio į kitą pusę – tada gali būti šilkinė ar šilkinis, niekas nepadės.

Tokiu atveju žmogus bet ką prisifantazuos ir visada ras, prie ko prisikabinti. Kai peržengtas negrįžimo taškas – tu gali šalia jo eiti su pavadėliu, bet jis vis tiek sugalvos priežastį, dėl kurios iškels pavydo sceną.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.