Už kalinio nužudymą – ilgi nelaisvės metai

Pravieniškių pataisos namų pirmojoje valdyboje atsidūrusio ir netrukus žiauriai nužudyto 30-mečio Rumunijos piliečio istorija rodo, kad gyvenimo šioje kalinimo įstaigoje ritmą diktuoja savas taisykles nustatę kaliniai, o žmogaus gyvybė čia nieko verta.

Daugiau nuotraukų (1)

Nerijus Povilaitis

Feb 13, 2014, 4:25 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 8:51 AM

Lietuviškai nemokėjęs užsienietis Pravieniškėse buvo mirtinai sumuštas dėl to, kad išdrįso nuo vadinamosios „bachūrų“ kastos stalo paimti lėkštę sriubos. Sunkiai sužalotam, merdinčiam kaliniui pataisos namų medikai nesiteikė kviesti greitosios pagalbos, į Kauno klinikas jis buvo vežamas kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu, kuriame nebuvo jokios įrangos ir priemonių žmogui gaivinti ir gyvybei palaikyti. Nelaimėlis mirė pakeliui į ligoninę.

Už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams Lietuvoje jam buvo skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį rumuno egzekutoriams. Žmogų pagaliau mirtinai uždaužęs 5 kartus praeityje teistas 24 metų Ernestas Zarauskas už grotų praleis 12 metų. Auką ant lovos paguldžiusiam ir jo rankas laikiusiam, praeityje 4 kartus teistam 26-erių Tomui Petkui skirta kiek švelnesnė bausmė – 10 metų nelaisvės. Pridėjus anksčiau skirtos, tačiau neatliktos bausmės dalį, T.Petkus už grotų praleis 13 metų.

„Nuskriaustųjų“ kastai save priskiriantys kaliniai pripažinti pavojingais recidyvistais. Pirmuosius ketverius nelaisvės metus jie privalės praleisti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Išklausyti teismo nuosprendžio atvyko Rumunijos ambasados Lietuvoje atstovai. Jie stebėjosi, kad Europos Sąjungai priklausančios šalies kalėjimuose vis dar galioja pačių kalinių nustatytos žiaurios taisyklės.

Suvalgė „bachūrų“ sriubą

Rumunijos piliečio mirtimi pasibaigusi egzekucija buvo surengta 2012 metų kovo 11-ąją. Bylos duomenimis, Pravieniškių pataisos namų pirmosios valdybos valgykloje rumunas Julijanas Dopcea paėmė nuo kito stalo lėkštę su sriuba ir ją suvalgė.

Vien tai, kad „nuskriaustųjų“ kastai priklausantis, už pasipriešinimą pareigūnams Lietuvoje bausmę atliekantis rumunas išdrįso nusižengti nerašytoms kalėjimo taisyklėms, nepaprastai papiktino valgykloje buvusius „bachūrus“. Vienas jų koja nuspyrė nuo stalo rumuno paimtą lėkštę.

Pagal nerašytas kalėjimo taisykles, „bachūras“ negali ranka liesti „gaidžių“, dar vadinamų „nuskriaustaisiais“, kastos atstovo ar jo daiktų. Net mušti žemesnės kastos nelaimėlį nusikaltėlių taisyklės leidžia nebent pagaliu ar taburete, taip pat spardyti kojomis.

Nurodymą sumušti perdavė „duchas“

Lietuviškai nemokėjusiam ir tik angliškai kalbėjusiam rumunui nusižengus nerašytoms kalėjimo taisyklėms, valgykloje kilo sąmyšis, savo tvarką Pravieniškėse įvedę „bachūrai“ susirinko tartis, kaip nubausti nelaimėlį.

Į teismą liudyti iš Švedijos kalėjimo atvežtas buvęs „nuskriaustųjų“ kastos atstovas, vienos iš gyvenamųjų sekcijų buvęs neformalus lyderis Edgaras Suchockas, pravarde Kirvis, pasakojo, kaip žemiausios kastos patalpose klostėsi dramatiški įvykiai.

„Atėjęs „dūchas“ perdavė „bachūrų“ sprendimą – lėkštę nuo jų stalo paėmęs rumunas turi būti stipriai sumuštas. T.Petkus žmogų paguldė ant lovų, o E.Zarauskas šluotkočiu mušė per sėdmenis“, – sakė liudininkas.

Pravieniškėse kalėjęs nuteistasis atskleidė kraupias „nuskriaustųjų“ kastai priklausančių kalinių gyvenimo realijas. Nors neoficialių kalėjimo lyderių jis buvo paskirtas atsakingu už tvarkos priežiūrą sekcijoje, teisme jis pripažino nieko negalėjęs padaryti prieš aukštesnės kastos atstovų sprendimą.

„Aš tuo metu nieko negalėjau padaryti. Pagal nerašytas taisykles, palyginti su kitais kaliniais, mes („nuskriaustieji“. – Red.) esame niekas“, – konstatavo Kirvis.

Egzekuciją stebėjo „bachūrai“

Pasak liudininko, nurodymą žiauriai nubausti nuo kitos kastos atstovų stalo lėkštę sriubos paėmusį rumuną perdavę „bachūrai“ egzekucijoje nedalyvavo, tačiau ją stebėjo per praviras duris. Įžengti į „gaidyną“, kur gyvena žemiausios kastos atstovai, jiems neleido nerašyti nusikaltėlių įstatymai.

„Davę nurodymą sumušti, jie per duris stebėjo, kaip viskas vyksta, vis ragino dar stipriau mušti rumuną šluotkočiu“, – teisme liudijo E.Suchockas-Kirvis.

Kaltinamasis T.Petkus tikino, kad bausmę jau atlikusio liudininko vaidmuo egzekucijoje nebuvo toks nekaltas, kaip šis pasakojo. Anot „nuskriaustojo“, tai pačiai kastai priklausęs Kirvis buvo neformalus jų gyvenamosios sekcijos prižiūrėtojas, kiti nuteistieji privalėjo paklusti jo nurodymams. Esą jam asmeniškai buvo nurodyta organizuoti rumuno egzekuciją.

„Jis dirbo ir „bachūrams“, o nurodymų „nuskriaustiesiems“, ką reikia sumušti, jis visiems matant neduodavo. Nusivesdavo į virtuvę ir ten pasakydavo. Tikriausiai bijojo, kad kiti žmonės administracijai paliudys, kad aukštesnės kastos kalinių nurodymu jis liepia sumušti vieną ar kitą kalinį“, – kalbėjo T.Petkus.

Rumuną mušė, nes patys bijojo susidorojimo

Kitas egzekutorius E.Zarauskas liudydamas teisme tikino, kad gavęs nurodymą sumušti prasikaltusį rumuną neturėjęs kito pasirinkimo.

„Man liepė mušti, o aš nežinojau, kad žmogų mušant šluotkočiu per užpakalį jam galima taip pakenkti. Jam kelis kartus sudaviau, nes bijojau dėl savo ir kitų žmonių sveikatos. Jeigu nebūtume jo sumušę, žmonės iš kitos kastos dar ne taip mus visus būtų sumušę“, – apie žvėriškas kalinių gyvenimo realijas liudijo E.Zarauskas.

Tai, kad teisiamojo pasakojime yra nemažai tiesos, lrytas.lt patvirtino nerašytas nusikaltėlių elgesio taisykles ir kalinimo įstaigų gyvenimą pažįstantis teisėsaugininkas.

„Gaidžiai“ arba „nuskriaustieji“ ten iš viso neturi jokių teisių. Tai atstumtieji, kurie gyvena atskirose patalpose, valgo tik prie jiems skirtų stalų. Tačiau ir šioje kastoje egzistuoja savita hierarchija – „gaidžiai“ turi savo „vierchus“, kurie paklūsta kalėjimo „bachūrams“.

Tarp „nuskriaustųjų“ kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje yra savotiškas vyresnysis arba prižiūrėtojas. Jį nustatyti labai lengva, „autoritetai“ dažniausiai miega dviaukštės lovos apačioje, prie lango. O egzekucijas vykdo ne visi „nuskriaustieji“, dažniausiai ši misija patikima tos pačios kastos „torpedoms“, – sakė teisėsaugininkas.

Merdinčiam žmogui nekvietė greitosios pagalbos

Bylos duomenimis, sunkiai sužeistas rumunas lovoje pragulėjo nuo 15 iki 21 val. Prižiūrėtojai į jį dėmesį atkreipė tik tada, kai vakarinio patikrinimo metu kalinys nebesugebėjo pakilti iš lovos.

Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje galioja žmogaus gyvybę visiškai nuvertinančios ne tik kalinių, bet ir administracijos taisyklės. Net sunkiai sužalotam žmogui greitosios pagalbos niekas nekviečia, į artimiausią ligoninę jis gabenamas kaliniams gabenti skirtu sunkvežimiu.

Šie šokiruojantys faktai paaiškėjo teisme prakalbus žvėriškai sumuštą rumuną gelbėti bandžiusiai slaugytojai Rasai Pavilionienei. Moteris prisiminė, kad praėjusių metų kovo 11-osios vakarą atėjo į medicinos dalį ir ten rado ant paklodžių atneštą sumuštą vyrą.

„Jo būklė buvo kritinė, visas kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis. Žmogus dar bandė kažką sakyti, bet jau nieko nesupratau“, – liudijo medikė.

Pasak moters, egzekuciją patyrusio rumuno kraujospūdis buvo nukritęs iki gyvybei pavojingos ribos ir toliau mažėjo, o pulsas buvo sunkiai užčiuopiamas.

Tačiau merdinčiam žmogui kviesti  greitosios pagalbos automobilio su specialia reanimacine įranga niekas nesiteikė. Nuspręsta rengti specialųjį etapą ir kaliniams gabenti skirtu automobiliu mirštantį žmogų vežti į Kauno klinikų reanimaciją. Preliminariais skaičiavimais, pasirengimas truko apie pusvalandį.

„Pas mus nėra to (praktikos. – red.), kad kviestume greitosios medicinos pagalbos automobilį. Įvertinę sveikatos būklę ligonį patys vežame į artimiausią gydymo įstaigą“, – kalbėjo medikė.

Slaugytoja teisme tikino, kad automobilyje bandė gelbėti rumuno gyvybę, „kiek leido sąlygos“, dėjo deguonies kaukę, darė širdies masažą. Tačiau pastangos buvo bevaisės, atvykus į Kauno klinikas kaliniui buvo konstatuota mirtis.

Mirties priežastis – trauminis šokas

Pakeliui į Kauno klinikų reanimaciją mirus žiauriai sumuštam žmogui teismo medicinos ekspertai ilgai negalėjo nustatyti jo mirties priežasties. Konstatuota, kad lazda suduoti smūgiai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tik po trijų mėnesių prokurorai gavo ekspertų išvadą, kad rumuno mirties priežastis – nežmoniško skausmo sukeltas trauminis šokas.

„Žmogus kentė nežmoniškus skausmus, ir jo širdis tiesiog neatlaikė“, – lrytas.lt sakė rumuno mirties aplinkybes tyrę teisėsaugininkai.

Kalėjimų departamentas: „Visi kaliniai lygūs, greitoji pagalba  kviečiama“

Pasiteiravus Kalėjimų departamento, kaip jo atstovai vertina nerašytų nusikaltėlių taisyklių bei kastų sistemos įsigalėjimą laisvės atėmimo įstaigose, sulaukta lakoniško atsakymo, kad tai nėra toleruojama.

Kalėjimų departamento atstovas spaudai Gediminas Dubonikas paneigė, kad atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena tik tam tikros kastos atstovai. Paneigta ir tai, jog nuteistajam atvykus atlikti laisvės atėmimo bausmės pasiteiraujama, kokiai kastai jis priklauso, ar gali kalėti su visais, ir tik tada sprendžiama, kur apgyvendinti.

„Nuteistuosius į lokalinius sektorius, taip pat į gyvenamąsias patalpas kelia administracija jiems dalyvaujant. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems asmenims riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigų psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų“, – sakė Kalėjimų departamento atstovas spaudai G.Dubonikas.

Redakcijai teigiama, kad netiesa ir tai, ką bylos nagrinėjimo metu kalbėjo merdinčio rumuno gyvybę bandžiusi gelbėti medikė. Moteris akcentavo, jog greitosios medicinos pagalbos automobiliai į laisvės atėmimo vietas nekviečiami, o sužeisti kaliniai į ligoninę vežami specialiuoju etapu.

„Kalinimo įstaigose visą parą yra organizuotas medicinos darbuotojo budėjimas. Jis po apžiūros teikia rekomendacijas, kokių priemonių būtina imtis. Prireikus kviečiama ir greitoji medicinos pagalba. Sunkvežimių sergantiems nuteistiesiems transportuoti kalinimo įstaigose nėra. Yra specialūs automobiliai. Daugelis jų turi gulimąją vietą“, – sakė G.Dubonikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.