Lietuviškų filmų kūrėjui – pinigų švaistūno etiketė

Apvogęs pats save. Taip jaučiasi kino prodiuseris Robertas Urbonas, stojęs prieš teismą dėl turto iššvaistymo. Bendrovė, kurią nuskurdino filmų kūrėjas, priklausė jam pačiam.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

May 2, 2014, 7:47 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 10:16 AM

Žinomų lietuviškų filmų „Elzė iš Gilijos“ ir „Dievų miškas“ prodiuseris 54 metų R.Urbonas dar neseniai kūrė planus pastatyti naują kino studiją, rašo „Lietuvos rytas“.

Prodiuserio sumanymas Vilniuje nugriautą kino studiją perkelti į Raudondvarį (Vilniaus r.) baigėsi bendrovės Baltijos filmų grupės bankrotu ir baudžiamąja byla.

Dairėsi į Vilniaus rajoną

Vilniaus apygardos teisme (VAT) R.Urbonui pateikti kaltinimai dėl Baltijos filmų grupės turto iššvaistymo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Ikiteisminį tyrimą kelis kartus nutraukę ir vėl atnaujinę pareigūnai nustatė, kad 2008 metų birželį R.Urbonas nusprendė įsigyti du žemės sklypus Raudondvaryje.

Baltijos filmų grupės vadovas už juos turėjo sumokėti 2,4 milijono litų, nors jų rinkos vertė siekė kiek daugiau nei pusę milijono litų.

R.Urbonas žemės savininkui avansu grynaisiais sumokėjo 70 tūkstančių litų. Negalėdamas visiškai atsiskaityti už sklypus, po kurio laiko jis sumokėjo dar 50 tūkstančių litų.

Sklypams pinigų neužteko

Kaltinime teigiama, jog už žemės sklypus grynaisiais sumokėjęs R.Urbonas iš karto neinformavo Baltijos filmų grupės buhalterės, tik vėliau tai buvo užfiksuota kaip bendrovės išlaidos. Dėl to jis kaltinamas ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Filmus kuriančiai bendrovei neužteko pinigų sumokėti už šiuos žemės sklypus, o savininkas negrąžino už juos gauto avanso. Tai buvo numatyta žemės pirkimo sutartyje.

Už šiuos sklypus nesumokėjęs Baltijos filmų grupės vadovas sudarė dar vieną žemės pirkimo sutartį.

Tų pačių metų rugpjūtį iš trijų savininkų jis nusprendė įsigyti dar du Vilniaus rajone esančius sklypus, kainuojančius 269 tūkstančius litų. Už juos žemės savininkams buvo sumokėta 30 tūkstančių litų avanso.

Baltijos filmų grupė neįstengė iki galo atsiskaityti ir už šiuos sklypus, tad avansas liko savininkams.

Bendrovę įkūrė vienas

Prokuratūros kaltinime teigiama, jog žemės pirkimo ir pardavimo sutartis R.Urbonas sudarė žinodamas, kad Baltijos filmų grupė jau yra ant bankroto ribos.

Iššvaistęs bendrovės pinigus, jis liko skolingas vienai Vokietijos kino kompanijai, elektros, vandens, mobiliojo ryšio tiekėjams, kurti filmus padėjusiems partneriams.

„Suprantu, kas buvo perskaityta, bet nesutinku nė su vienu žodžiu“, – pareiškė kaltinimus išklausęs R.Urbonas.

Prodiuseris stebėjosi, jog yra teisiamas už tai, kad iššvaistė sau pačiam priklausantį turtą.

„Apvogiau pats save. Aš buvau vienintelis Baltijos filmų grupės akcininkas ir vadovas“, – ironiškai šyptelėjo šiuo metu Baltijos filmų kompanijoje dirbantis prodiuseris.

Laukė pinigų iš JAV

R.Urbonas įsitikinęs, kad tarp prokuroro išvardintų nukentėjusiųjų, kuriems liko skolinga Baltijos filmų grupė, turėjo būti ir jo pavardė: „Daugiausia nuostolių patyriau aš pats, nes esu investavęs apie 1,7 milijono litų nuosavų lėšų.“

Jam keistai skamba kaltinimai, kad sklypus pirko jau žinodamas, jog nepastatys kino studijos.

Prodiuseris pasakojo, jog Raudondvaryje jau buvo gavęs leidimą pakeisti žemės paskirtį ir pradėti statybas: „Tai – lenkiškas regionas, todėl įkurti lietuviško kino studiją buvo labai įdomi idėja. Jau buvo parengti dokumentai ir dėl finansavimo iš JAV. Šio projekto vertė siekė apie 300 milijonų litų.“

Užklupus ekonominei krizei finansavimo idėja subliūško, į skolas įklimpo ir Baltijos filmų grupė. Skolų neatgaunantys Vokietijos filmų kūrėjai kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, o ikiteisminis tyrimas truko net šešerius metus.

Nors nepavykęs projektas R.Urboną atvedė į teismą, jis tikino tebeturįs idėją Lietuvoje įkurti kino studiją: „Per tą laiką šiek tiek pasikeitė įstatymai, žemės reikalai.

Gal dabar studija bus kitoje vietoje, bet yra daug teigiamų požymių, kad ją įkurti galima.

Kino filmų gamybai atsirado lengvatų, o investuotojai ir kino kūrėjai toliau domisi Lietuva.“

Už filmą neatgavo milijono litų

* R.Urbonas ne kartą yra pasakojęs, kad į skolas jį įklampino 2005 metais sukurtas filmas „Dievų miškas“. Imdamas jam paskolą prodiuseris turėjo Kultūros ministerijos raštą, garantuojantį, kad po metų filmui „Dievų miškas“ bus skirtas milijonas litų.

* Tačiau nei po metų, nei po kelerių valstybės pinigus skirstanti Kino taryba tų pinigų filmui neskyrė.

* R.Urbono teigimu, nedidelei jo įmonei tai buvo stiprus smūgis: „Galiu pasakyti, kad valstybė iš manęs pavogė milijoną litų. O tokios sumos praradimas bet kurią kino bendrovę paguldytų ant menčių. Labai skaudu, kad iki šiol dėl to reikia bylinėtis teismuose.“

* „Dievų mišką“ kino teatruose pamatė apie 70 tūkst. žiūrovų. Jo pajamos sudarė 643 tūkst. litų, iš jų tik 125 tūkst. litų grįžo R.Urbonui. Baltijos filmų grupei iškelta bankroto byla.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.