Užpuolikai išgujo iš Biržų
Balandžio pabaigoje prasidėjęs šios didelį atgarsį visuomenėje turėjusios bylos nagrinėjimas teisme eina į pabaigą. Pirmadienį parodymus duoti stojo pats kaltinamasis D.Miliukas, pageidavęs tai daryti po visų liudytojų apklausų.
Savo kalbą D.Miliukas pradėjo atsiprašydamas nušauto paauglio motinos, sužeisto penkiolikamečio ir jo tėvų. Vos išgirdusi šiuos žodžius, vyriausiojo sūnaus netekusi biržietė Jolanta Nevedomskienė prapliupo verkti, ją raminti ėmė kartu į teismo posėdžius važinėjanti moters sesuo.
Vėliau D.Miliukas papasakojo, kad yra kilęs iš Biržų, tačiau prieš 4 metus buvo priverstas iš gimtojo miesto išvykti, nes jautėsi nesaugus, baiminosi dėl savo ir artimųjų saugumo. Baimėje jis pradėjo gyventi po to, kai maždaug prieš 5 metus jis Biržuose buvo užpultas ir stipriai sumuštas nepažįstamų asmenų. Tiesa, dėl šio užpuolimo jis į policiją nesikreipė.
Su žmona apsigyvenęs Vilniuje, D.Miliukas vis tiek nesijautė saugus. Maždaug po pusmečio jis teisėtai savigynai įsigijo kovinį pistoletą „Makarov“.
„Aš visuomet jį nešiojausi su savimi“, – teisme pasakojo sostinėje su žmona ir mažamečiu vaiku pastaruosius kelerius metus gyvenęs D.Miliukas. Teisėjo paklaustas, ar, be užpuolimo, jam dar kada nors buvo iškilusi reali grėsmė, teisiamasis paaiškino, jog kartą jam su šeima nakvojant Biržuose pas uošvius, buvo apšaudytos pastarųjų garažo durys. Paklaustas, iš kur žinojo, kad tie šūviai buvo skirti jam, biržietis nepaaiškino.
Jis negalėjo teismui pasakyti, kodėl dar gyvenant Biržuose jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas.
Išsigando jaunuolių
2013 metų rugpjūčio 22 dieną su žmona ir vaiku D.Miliukas atvažiavo į Biržus. Kitą dieną žmona viena išėjo į savo draugės vaiko krikštynas, o kitą rytą paprašė sutuoktinio kartu eiti į šventės pratęsimą, ir jis sutiko. Žmonos patėvis porą nuvežė į K.Binkio gatvėje esantį „Karavo“ barą.
„Ten kepėme šašlykus, lošiau kortomis“, – pasakojo D.Miliukas. Jis sakė tądien išgėręs 50 gramų brendžio ir 4 bokalus alaus, bet nesijautęs apgirtęs. Vakare jis paskambino uošviui ir paprašė parvežti namo. Iš baro eidamas prie gatvės vyriškis pamatė gatve į jo pusę atbėgančius du vaikinus.
„Aš atsitraukiau atgal į baro kiemą ir žiūrėjau į juos, o jie, eidami pro šalį – į mane“, – teisme teigė kaltinamasis. Nusprendęs, kad nepažįstamieji ketino jį užpulti, D.Miliukas grįžo į barą ir paragino žmoną važiuoti namo. „Pasakiau, kad čia kažkas aplinkui slankioja“, – prisimena lemtingą vakarą vyriškis.
Jam su žmona įsėdus į jau atvažiavusio uošvio automobilį BMW ir ėmus važiuoti, Maironio gatvėje D.Miliukas pamatė einančius du jaunuolius ir nusprendė, kad tai tie patys, sukėlę jam įtarimą prie baro. Paprašęs sustoti, jis iššoko iš automobilio, išsiėmęs iš rankinės užsitaisė pistoletą ir eidamas artyn prie vaikinų sušuko „Stokit, p...“.
„Jie pradėjo bėgti nuo manęs, o aš ėmiau šaudyti. Norėjau juos pagąsdinti, kad manęs nesekiotų. Šaudžiau į žemę – mačiau žiežirbas, mačiau, kaip vienas vaikinas šokinėjo kilnodamas kojas“, – pasakojo teisme kaltinamasis. Kiek šūvių paleido, pasakyti negalėjo. Vaikinams pabėgus, jis grįžo į automobilį. Uošviui paklausus, kas čia atsitiko, D.Miliukas jam paaiškino norėjęs jaunuolius pagąsdinti.
Lošimo salone – baisi žinia
Kitą rytą D.Miliukas su žmona ir vaiku išvažiavo atgal į Vilnių. Pravažiuodamas jis dar pastebėjo Maironio gatvėje du policijos ekipažus ir pamanė, kad ten pareigūnai suvažiavę galbūt dėl vakarykščio šaudymo. Pakeliui į sostinę apsipykęs su žmona, vyriškis vos pasiekus Vilnių paprašė jį išleisti Ukmergės gatvėje, nes norėjo pabūti vienas.
Apie tai, kad Biržuose rugpjūčio 25-osios rytą rastas nušautas paauglys ir paskelbta jo, kaip įtariamojo, paieška, D.Miliukas teismui teigė sužinojęs tik tos pačios dienos vakarą – tai jam pasakė lošimo automatų salone sutiktas pažįstamas vyriškis. „Nesiruošiau slapstytis, bet buvau šoke, todėl į policiją nuėjau kitą rytą“, – paaiškino teisiamasis, kartu nunešęs ir pistoletą „Makarov“. Biržietis pareigūnų buvo sulaikytas ir iki šiol laikomas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Pasakojimu teismas suabejojo
Kaltinamojo teiginiais, kad jis šaudė tik į žemę ir nesitikėjo, kad gali vaikinus sužeisti, teisėjų kolegija suabejojo. Jie priminė eksperto išvadas, kad mirtinai septyniolikametį sužeidusi kulka jo kūną pervėrė beveik horizontaliai, tad apie jokį rikošetą, kai kulka pakeičia kryptį atsitrenkusi į žemę, nėra jokios kalbos.
Teisėjai taip pat pastebėjo, kad gyvas likęs apšaudytas paauglys apklausiamas pasakojo, kad iš pradžių D.Miliukas jiems, grasindamas ginklu, liepęs gultis ant žemės. Jis jau ketinęs paklusti, tačiau tuo metu nepažįstamasis ėmė šaudyti ir vaikinai puolė bėgti.
D.Miliukas teisme teigė nesupratęs, kad jam sukėlę įtarimų nepažįstamieji – viso labo 15 ir 17 metų paaugliai. Kad Maironio gatve einantys vaikinai tie patys, kuriuos jis pastebėjo prie baro, biržietis paaiškino nusprendęs, nes jie taip pat buvo dviese, vienas jų aukštesnis už kitą. Jų veidų vyriškis teigė neįsidėmėjęs.
Teisėjo paklaustas, kokią grėsmę jam, važiuojančiam automobiliu, kėlė gatve einantys jaunuoliai, teisiamasis negalėjo pasakyti. Jis teisinosi, kad tuo metu jo būsena buvo labai prasta. „Dabar tai aš suprantu, kad jie buvo niekuo dėti“, – sakė D.Miliukas.
Jis negalėjo paaiškinti ir kodėl gąsdindamas tariamus nusikaltėlius šaudė ne į orą, bet į jų pusę, rizikuodamas tamsioje gatvėje, kur stovi daugiabučiai namai, ką nors sužeisti ar nušauti.
„Šaudydamas apie nieką negalvojau“, – paaiškino D.Miliukas. Jis paaiškino, kad kelerius metus po užpuolimo gyveno amžinoje įtampoje, jausdamas grėsmę. Be to, jo giminėje yra psichikos ligonių. „Mane mama ne kartą ragino eiti pas gydytojus, bet aš vis atsisakydavau“, – sakė teisiamasis.
Jis teismui patvirtino, kad apie prastą savo psichologinę būklę nesakė ir nuėjęs į medikų komisiją, kai tvarkė dokumentus koviniam ginklui įsigyti. „Aš labai norėjau gauti ginklą“, – paaiškino teismui biržietis, paklaustas, kodėl medikams nepasakė svarbių dalykų apie savo sveikatą.
Pasislėpęs nukraujavo
D.Miliukui iššaudžius visą pistoleto „Makarov“ apkabą (8 šovinius), jaunesnis paauglys buvo nesunkiai sužeistas – greičiausiai rikošetu skriejusi kulka jam prakirto lūpą. Jo septyniolikamečiui draugui kulkos kliudė kojas ir nugarą. Nuo užpuolimo vietos nubėgęs vos 30 metrų, pasislėpė po Vilniaus gatvės 46-ojo namo balkonu, bet netrukus nuo vidinio kraujavimo mirė.
Išsigandęs penkiolikametis pasislėpė netoliese esančiame bendrabutyje ir paskambino tėvams, jie pranešė vyresniojo vaikino motinai. Savo sūnui ji niekaip negalėjo prisiskambinti. Apie incidentą gatvėje paauglių artimieji informavo policiją, tačiau pareigūnai pasiūlė moteriai dingusio sūnaus laukti pareinant – galbūt jis šokiuose užsibuvęs.
Tamsiose Biržų gatvėse iki vėlumos ieškojusi vyriausiojo sūnaus J.Nevedomskienė vėl jo ieškoti leidosi kitą rytą. Ji su jaunesniuoju sūnumi ir aptiko vaikino kūną po daugiabučio balkonu.
Tvarkinga, darbšti moteris iki nelaimės viena augino tris vaikus – kulkos pakirstą vyresnėlį ir jaunesnius dvynius sūnų ir dukrą. Nušautas jaunuolis buvo perspektyvus sportininkas, Lietuvos šaudymo čempionas. „Mūsų šeimos gyvenimas sugriautas“, – po jo žūties yra sakiusi biržietė, iki šiol negalinti gyventi be raminamųjų vaistų.
Skyrė dar vieną ekspertizę
Nužudyto paauglio motina D.Miliukui pateikė 500 tūkst. litų dydžio civilinį ieškinį, dar po 100 tūkst. litų iš jo prašo priteisti abiem jaunesniesiems savo vaikams, kuriuos taip pat prislėgė brolio mirtis. Sužeisto penkiolikamečio tėvai prašo iš teisiamojo priteisti 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
„Realius pinigus pripažinčiau, bet man tokios sumos nerealios, aš tokių pinigų neturiu“, – teismo paklaustas, ar pripažįsta šiuos ieškinius, atsakė D.Miliukas. Vyriškis teigė, kad turto beveik neturi – tik automobilį „Volkswagen Golf“ ir šiek tiek miško Panevėžio rajone.
Baigiantis posėdžiui teisiamojo advokatas paprašė teismo D.Miliukui skirti dar vieną psichiatrinę ekspertizę. Teismas šį prašymą patenkino.
Jei ir ši ekspertizė patvirtins, kad D.Miliukas įvykdė šį nusikaltimą būdamas sveikas, jam gresia laisvės atėmimas iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
