Kauno „Saulės“ gimnazijoje rūbininke dirbusią 69 metų Oną Barborą Želvienę praėjusių metų birželio pradžioje kartu gyvenęs sūnus M.Želvys mirtinai užkapojo mėsai doroti skirtu virtuviniu kirviu.
Moteriai į galvą, kaklą, rankas bei liemenį buvo suduota ne mažiau kaip 40 smūgių. Jie buvo tokie stiprūs, jog keliose vietose skilo kaukolė, buvo nukirsti pirštai.
Motiną nužudęs sūnus jos kūną paslėpė bute, kuriame kartu su ja ir jaunesniu broliu gyveno. Palaikus žudikas užkišo už sofos, apklojo pagalvėmis ir užtiesalais. Kaunietis dvi paras miegojo tame pačiame kambaryje, šalia nužudytos motinos lavono.
Prabilo apie vaikystės skriaudas
9 klasių išsilavinimą įgijęs praeityje neteistas neįgalus M.Želvys nė iš tolo nepanašus į šaltakraujį žudiką. Tačiau prieš teismą stojęs aukštas ir išvaizdus vyras taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl įvykdė itin sunkų nusikaltimą – mirtinai kirviu užkapojo savo motiną.
Žudikas laikosi itin keistos taktikos, jis tikina neatsimenantis jokių kraupios tragedijos aplinkybių, tačiau neneigia to, kuo yra kaltinamas, bet kaltu prisipažinti nėra linkęs.
„Aš su mama bute buvau vienas. Be manęs, daugiau to niekas negalėjo padaryti“, – teisme samprotavo M.Želvys.
Vyras tikino nepamenantis, kodėl kilo konfliktas su mama, nei kaip ją kapojo kirviu.
„Pasijutau stovintis kambaryje, o rankos buvo kruvinos“, – sakė M.Želvys.
Tik paklaustas apie galimus protu nesuvokiamo poelgio motyvus, žudikas ėmė nerišliai kalbėti, esą mama vaikystėje jį griežtai auklėdavusi. Apklausiamas tyrėjų M.Želvys minėjo šiurpą keliančius vaikystės prisiminimus. Esą jį mama mušdavusi garuose pakaitintu diržu, kad „geriau liptų“.
Pasak žudiku tapusio kauniečio, baudžiamas jis buvo dėl menkiausių prasižengimų, net už tai, kad pusvalandį pavėluodavo grįžti namo.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, tai galima vadinti bent šiek tiek įtikinamu nužudymo motyvu.
Vaistus užgėrė degtine ir sidru ?
Teisme M.Želvys įstengė prisiminti, jog lemtingąją dieną, praėjusių metų birželio 6-ąją, lankėsi Darbo biržoje. Pakeliui į namus cukriniu diabetu sergantis kaunietis nusipirko butelį degtinės ir sidro, juos išgėrė.
Teisėsaugininkai įtaria, jog M.Želvys su alkoholiu vartojo ir stiprius, psichiką veikiančius medikamentus. Po tragedijos namuose rastos relaniumo pakuotės.
Namo grįžusi O.B.Želvienė rado stipriai apgirtusį neįgalų sūnų. Neabejojama, jog dėl to ir kilo kruvina tragedija pasibaigęs konfliktas.
„Aš pamenu tik tiek, jog kartu su mama stoviu koridoriuje“, – teisinosi M.Želvys.
Skelbdamas nuosprendį teismas konstatavo, jog neprisimindamas žudynių detalių M.Želvys vengia atgaivinti kraupias detales, kurios šokiruotų jį patį.
Broliui neprasitarė
Vėlų tos pačios dienos vakarą į namus grįžo jaunėlis M.Želvio brolis, 26 metų Vytautas. Jis teisme prisipažino nieko įtartina nepastebėjęs.
Pagalvojęs, jog mama miega savo kambaryje, pats nuėjo ilsėtis.
Atsibudęs ryte jis namuose rado po išgertuvių atsigauti negalintį vyresnį brolį. Paklaustas, kur mama, šis atsakė, jog išvyko darbuotis į sodą. Apie tai, kad kirviu užkapota moteris kambaryje paslėpta už sofos, žudikas jaunėliui neprasitarė.
„Nieko įtartina nepastebėjau. Tik po kurio laiko pamačiau ant lovos mamos telefoną ir piniginę. Kilo įtarimas, nes be šių daiktų ji niekada į sodą nevažiuodavo“, – pasakojo žudiko brolis.
Lavono nerado ir policininkai
Nuo alkoholio apsvaigęs M.Želvys teisme prisipažino telefonu skambinęs buvusiam bendradarbiui, pasakė ką padaręs ir prašė iškviesti policiją. Pats apie žmogžudystę pranešti pareigūnams kaunietis nedrįso.
Du policijos pareigūnai iš tiesų buvo atvykę į Želvių butą.
„Jie paskambino į duris, kai jas atidariau, iš karto liepė prisipažinti, kuris iš mūsų užmušėme mamą“, – sakė žudiko brolis.
Vienas pareigūnų nusprendė patikrinti namuose buvusių brolių asmens dokumentus, o kitas nuėjo apsidairyti. Anot V.Želvio, policininkas buvo įžengęs į kambarį, kuriame už lovos buvo paslėpta mama, tačiau lavono nepastebėjo.
Jaunėlis brolis tą vakarą namie nakvoti neliko. Nors jis dar nieko nežinojo apie įvykusią tragediją, teisme pripažino, kad širdis kažką jautė.
Prisiglaudęs pas draugus, kitą rytą jis grįžo į namus, tikėjosi ten rasti mamą, tačiau durys buvo užrakintos iš vidaus. Brolis jo neįsileido, paskambinus telefonu pranešė kraupią žinią – mamos ieškoti nebereikia, ji nužudyta ir guli namuose.
Gyvas pasiduoti neketino
M.Želvys neatvėrė durų ir iškviestiems policijos pareigūnams. Kaunietis šaukdamas liepė nešdintis lauk, antraip grasino padegti butą ir žūti pats.
Supratę, kad susidūrė su nežinia kuo pasibaigti galinčiu atveju, policijos pareigūnai į pagalbą pasikvietė ugniagesius gelbėtojus ir medikus.
Ugniagesių kopėčiomis pareigūnams pavyko patekti į trečiame aukšte esantį butą.
M.Želvys visame bute jau buvo prilaistęs degalų, paklaikęs lakstė su žiebtuvėliu rankose ir grasino sukelti gaisrą.
Teisme jis tikino dyzeliną laistęs ne todėl, kad norėjo padegti butą. Degalai turėjo tapti kliūtimi policininkams.
„Buvau sukūręs planą – prilaisčiau degalų, kad pareigūnai imtų slidinėti ir jiems būtų kuo sunkiau prie manęs prieiti. Per tą laiką tikėjausi mirtinai nukraujuoti“, – pirmadienį prisipažino M.Želvys.
Tragedija sukrėtė kaimynus
„Čia jau sveiku protu nesuvokiamas košmaras – užkapojo motiną, užkišo ją už sofos, uždengė pagalvėlėmis.
Kartu su nužudytos motinos kūnu bute praleido dvi paras, miegojo tame pačiame kambaryje. Laimei, nepavyko buto padegti ar atsukti dujų, tada visi būtume išlėkę į orą”, – po tragedijos pasakojo siaubo apimti K.Baršausko gatvės 70-ojo namo,kuriame gyveno Želviai, gyventojai.
Šalia gyvenanti kaimynė Irena Mickevičienė tvirtino, kad tragediją buvo galima nuspėti iš anksto. Draugiška, paslaugi ir rūpestinga O.Želvienė dažnai guodėsi, kad sūnus Marius grasina ją nužudyti, todėl bijanti nakvoti namuose.
Moteris siūlė kaimynei tokiais atvejais naktį praleisti jos bute, tačiau ji vis atsisakydavusi.
Išgėręs tapdavo agresyvus
Žudiko brolis teisme pripažino, jog konfliktai namuose kildavo dėl išgerto alkoholio kiekio. Cukriniu diabetu sergantis M.Želvys apgirtęs tapdavo agresyvus, imdavo bartis su mama, tačiau rankos prieš ją pakėlęs nebuvo.
„Jam daug nereikia, vos išgeria stikliuką, iš karto apgirsta ir puola grasinti motinai”, – prieš metus pasakojo velionės kaimynė I.Mickevičienė.
Kraupios tragedijos sukrėsto namo gyventojus stebindavo M.Želvio nuotaikų ir elgesio pokyčiai.
Jis galėdavo grasinti motinai mirtimi, šaukdavo, kad užmuš, o netrukus imdavo rodyti meilę bei rūpestį.
„Neretai prie Onutės prieidavo, meiliai apkabindavo, vadindavo mamyte”, – sakė kauniečiai.
Nepajėgė gyventi vienas
„Marius kartais išgerdavo alkoholio, tačiau vadinti jį girtuokliu tikrai negalime. Nors buvo atvejų, kai jis girtaudavo ištisą savaitę, tuo pat metu vartodavo ir vaistus nuo diabeto. Tada jį pusgyvį greitoji pagalba išsiveždavo”, – sakė Ona Gudunskienė.
Anksčiau elektriku ir suvirintoju dirbęs kaunietis prieš tragediją jau kurį laiką buvo be darbo.
Dėl sunkios ligos vyriškis ne tik negalėjo dirbti, bet ir gyventi vienas.
Jam motina buvo nupirkusi butą Garliavoje, tačiau pasirūpinti savimi negalintis kaunietis prieš kurį laiką grįžo pas motiną.
„Tai buvo labai gera, miela, savo vaikams atsidavusi moteris. Ji visada rūpinosi Mariumi, kai tik jį paguldydavo į ligoninę, virdavo sriubą, jam nešdavo, nuolatos lankydavo.
Sūnų ji prižiūrėdavo ir namuose, dėl ligos jį kartkartėmis ištikdavo priepuoliai, tada reikėdavo skubiai duoti vaistų”, – pasakojo velionę pažinoję kauniečiai.
M.Želvio psichika buvo tiriama specialistų. Šie nustatė, kad dėl pomėgio alkoholiui išsivystė tam tikri charakterio sutrikimai, tačiau vienareikšmiai nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu M.Želvys galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti.
