Klaipėdos rajono viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo grupės specialistui 37 metų Vygandui Vitkauskui ir vyresniajam budėtojui 31 metų Robertui Ražauskui prokurorė pasiūlė skirti 4550 litų baudas.
Tragedijos dieną – pernai vasario 11-ąją – V.Vitkauskas ir R.Ražauskas budėjo Klaipėdos rajono policijos komisariate.
Prieš 19 val. gavę C kategorijai priskirtą pranešimą apie užregistruotą įvykį, jie tinkamai nesureagavo į moters pagalbos šauksmą ir į Lūžgalių kaimą laiku neišsiuntė policijos pajėgų patikrinti informacijos.
Tąkart Bendrajam pagalbos centrui skambinusi Laura Valeikienė sakė, kad sutuoktiniui teismas yra uždraudęs artintis prie jos, tačiau jis veržiasi į namus, kuriuose yra mažamečių vaikų.
Įvykių atomazga kraupi – keturių vaikų motina buvo žiauriai nužudyta.
Klaipėdos apygardos teismas vasarį paskelbė nuosprendį savo žmonos žudikui 38 metų Povilui Valeikai – jis pasiųstas už grotų 16 metų.
Budėjo vienas ekipažas
„Su kaltinimais nesutinkame, prašome priimti teisingą sprendimą ir mus išteisinti. Savo pareigas atlikome“, – po teismo posėdžio Gargžduose sakė kaltinamieji.
Vyrai teisme aiškino, kad tą dieną Klaipėdos rajone buvo daug įvairių įvykių, o budėjo tik vienas patrulių ekipažas.
Drevernoje moteris kvietėsi pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje, o Derceklių kaime neblaivus sutuoktinis brovėsi į savus namus.
Taip pat buvo užregistruotas eismo įvykis – iš įvykio vietos bandė pasprukti neblaivus vairuotojas.
Telefonas buvo išjungtas
Apie konfliktą Valeikų namuose Klaipėdos rajono pareigūnai gavo informaciją iš Bendrojo pagalbos centro. Moteris esą norėjo, kad ją sujungtų su Gargždų policija, tačiau tai nebuvo padaryta.
Kaltinamieji aiškino, kad pagal gautą pranešimą jie suprato, jog pažeista kardomoji priemonė – nesiartinti prie savo žmonos turintis vyras to nepaisė.
Po 19 valandos jie tris kartus bandė prisiskambinti L.Valeikienei, bet telefonas buvo išjungtas, todėl nepavyko patikslinti aplinkybių, pajusti moters nuotaikos, gresiančio pavojaus.
Mušė ir girdė alkoholiu
Pagal gautą informaciją pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti pranešimo į aukštesnę kategoriją, kai į įvykio vietą vykstama nedelsiant.
Nesulaukusi pagalbos keturių vaikų motina buvo žiauriai nužudyta.
Ji buvo mušama į veidą ir kitas kūno vietas, jai nurauta plaukų. Negana to, P.Valeika, kuriam po tragedijos nustatytas beveik 2 promilių girtumas, per prievartą pražiodė žmoną ir supylė didelį kiekį alkoholio.
Ūmiai apnuodyta moteris nebegalėjo pasipriešinti.
Regi pareigūnų kaltę
Išpuolio metu visi keturi Valeikų vaikai buvo namie.
Pranešimai apie smurtą šioje šeimoje buvo registruojami nuo 2009 metų.
Keletą kartų P.Valeika buvo vežamas į policiją, įpareigojamas gyventi atskirai. Tačiau teisme vyras imdavo atgailauti, o žmona prašydavo jį išleisti, nes jis vienas išlaikė šeimą.
Prokurorės Kristinos Blinstrubienės manymu, pareigūnai padarė ne viską, kas nuo jų priklauso, dirbo atmestinai, atsainiai.
Teigdami, kad pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kurį jiems perdavė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, buvo neinformatyvus, patys tris kartus paskambinę ir su L.Valeikiene nesusisiekę, daugiau nebesistengė.
Nors iš pranešimo ir nebuvo įžvelgta grėsmės, pareigūnai esą žinojo, kad P.Valeikai liepta nesiartinti prie šeimos, kad anksčiau jis smurtavo, o dėl to buvo pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai.
„Pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nuo moters skambučio iki nužudymo praėjo 5 valandos, tačiau ji pagalbos taip ir nesulaukė“, – kalbėjo K.Blinstrubienė ir pridūrė, kad tokiu elgesiu padaryta žala ir policijos autoritetui.
Norima kaltę versti kitiems?
Policininkų advokatai mano, kad kaltinamieji šioje situacijoje stengėsi padaryti daugiau, negu priklauso. Jų teigimu, bandoma gelbėti Bendrojo pagalbos centro mundurą, perkeliant kaltę ant policijos pareigūnų pečių.
Bendrojo pagalbos centro darbuotoja turėjo įvertinti situaciją, leisti moteriai skambinti Klaipėdos rajono policijai, kaip ji pati to prašė, arba suteikti pranešimui B kategoriją, kai į įvykio vietą reikia vykti nedelsiant.
„Dangstomos gilesnės žaizdos ir didesnės problemos“, – kalbėjo gynėjai.
Esą pareigūnai iš gautos informacijos nesuprato, apie kokią šeimą kalbama, negalėjo suvokti situacijos pavojingumo.
Nebuvo duomenų apie grasinimus, smurtą ar baimę, tik apie kardomosios priemonės pažeidimą. Ir vėl buvo tvirtinama, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, dėl to suvaržyta kaltinamųjų teisė gintis, prašyta bylą grąžinti prokuratūrai.
Tačiau kartą teismas jau buvo patenkinęs tokį advokatų prašymą, o Klaipėdos apygardos teismas jį atmetė. Sprendimas šioje byloje bus skelbiamas lapkričio pradžioje.