Nutartį trijų teisėjų kolegija skelbs lapkričio 11 dieną.
Abu nuteistieji į teismą Vilniuje neatvyko, jiems atstovavo
advokatai Jonas Kvaraciejus ir Ričardas Girdziušas. Jie prašė
panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, sakydami, kad teismai
selektyviai atrinko įrodymus, o ne vertino jų visumą.
Advokatai sakė, kad globėjų grasinimai tebuvo emocijų
išraiška, jas sukėlė globotinės elgesys, nepriimtinas
papročiams.
Aukščiausiojo Teismo posėdyje buvo paviešinta, Gatajevai
nuteisti už tai, jog 2008-ųjų spalį Kaune, V.Putvinskio gatvėje
tyčia sudavė, taip pat trenkė kėde į galvą savo globotinei Sedai
Esimbajevai. Merginai buvo sužalotas skruostas, sveikatos sutrikdymas
ekspertų buvo įvertintas kaip nežymus.
„Nuvešiu į Čečėniją, nukirpsiu plaukus ir nužudysiu. Mes
turime teisę tave užmušti – tavo tėvas taip prieš mirtį
liepė“, – tokie globėjos žodžiai yra užfiksuoti
baudžiamojoje byloje.
„Aš tau gavą sudaužysiu, aš tavęs nelaikysiu,
nesiterliosiu, sutinku pirma tave užmušti, po to 20 metų kalėjime
sėdėti“, – taip, anot bylos, sakė M.Gatajevas. Bylos
duomenimis, konfliktas kilo, kai mergina panoro gyventi atskirtai.
Nuteistųjų gynėjai stebėjosi Valstybės saugumo departamento
vaidmeniu šioje byloje.
„Aktyviai dalyvavo VSD pareigūnai tyrime, darė įtaką
liudytojamss ir nukentėjusiesiems, lydėjo juos į apklausas ir
akistatas“, - sakė advokatas R.Girdziušas. Jis sakė, kad
Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad kai kuriais atvejais
S.Esimbajeva melavo. Advokato teigimu, Suomijai Gatajevai pateikė
duomenis, kad Lietuvoje jie nesulaukė teisingo teismo ir todėl jiems
buvo suteiktas prieglobstis.
Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius
kritikavo advokatų argumentus ir prašė kasacinius skundus atmesti,
teigdamas, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tinkamai.
Teismo posėdyje dalyvavęs ir Gatajevų šeimos draugų
prisistatęs Gintautas Bukauskas žurnalistams sakė, kad apie
Gatajevus Suomijoje ir Vokietijoje sukurti du filmai.
„Lietuvos teismai atsakė jau į daugelį klausimų, VSD šioje
byloje neturėjo būti, jie nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliam
saugumuo, jie globojo našlaičius ir gyveno ramų gyvenimą“ , -
sakė G.Bukauskas. Jis mano, kad karo pasekmės paveikė čečėnų
globotinius, galbūt S.Esimbajeva turėjo kokių nors užslėptų
priekaištų Gatajevams, galbūt atsirado žmonių, kurie tuo
pasinaudojo. G.Bukausko duomenimis, VSD darbuotojai buvo surinkę
dosje apie visus Gatajevų globotinius.
2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismas
„Grozno angelais“ vadintus Gatajevus buvo pripažinęs kaltais už
nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti,
savavaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisė
juos subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.
Šiemet sausį Klaipėdos apygardos teismas sušvelnino
nuosprendį ir konstatavo, kad bausmė atlikta, įskaičius suėmime
prieš teismą buvusį laiką.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų
pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos VSD pareigūnų vaidmens
joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.