Stambių naftos ryklių verslo santykiai - itin painūs

Su Rusija susijęs verslas klampina įmonės „Naftos grupė“ savininką Artūrą Urbutį ir jo partnerius. Šeši asmenys įtariami „Klaipėdos naftai“ padarę 70 mln. litų žalos ir iššvaistę 2 mln. litų.

Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis („Lietuvos rytas“)

Dec 3, 2014, 6:49 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 2:39 AM

Įtarimų šešėlyje atsidūrė „Naftos grupei“ vadovavę broliai Artūras ir Antanas Urbučiai ir buvusi jos darbuotoja Svetlana Popova. Neskaidria veikla gabenant naftos produktus per Klaipėdą įtariami ir buvę įmonės „Klaipėdos nafta“ vadovai – Jurgis Aušra ir Ričardas Milvydas.

Įtarimų neišvengė ir buvęs Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojas Andrejus Vaičiulis, kurio duktė yra Artūro Urbučio žmona.

Verslininkus – į areštinę

Painius „Naftos grupės“ ir „Klaipėdos naftos“ verslo santykius narplioję Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai pirminius įtarimus šiems asmenims pateikė prieš 4 metus.

Įtarta, kad „Naftos grupės“ savininkas Artūras Urbutis, subūręs organizuotą nusikalstamą grupę ir panaudodamas kai kurias užsienio bendroves, nuo 2008 metų klastojo dokumentus, sukčiavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Vienintelį „Naftos grupės“ akcininką Artūrą Urbutį ir įmonei vadovavusį jo brolį Antaną buvo leista suimti mėnesiui. Bendrųjų reikalų ir tiekimų skyriaus vadovė S.Popova areštinėje praleido dvi savaites.

Naftos produktų tiekėjai galėjo pasisavinti daugiau kaip 30 mln. litų vertės svetimo turto.

Tyrėjų akiratyje – ir uošvis

„Grupė galėjo legalizuoti neteisėtai įgytus 20 mln. litų“, – tada pareiškė Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas.

Baigus tyrimą įtarimai patikslinti – „Klaipėdos naftai“ padaryta žala siekia 70 mln. litų.

Tiek pinigų valstybės įmonė negavo dėl to, kad rezervavo savo krovos pajėgumus „Naftos grupei“, nenumačiusi jokių sankcijų, jei pastaroji nepateiktų sutarto produktų kiekio.

Išvadose pažymima, kad Artūras Urbutis naudojosi savo uošvio A.Vaičiulio ryšiais su tuomečiu „Klaipėdos naftos“ generaliniu direktoriumi J.Aušra. Jie esą padėję sudaryti valstybei nuostolingą sutartį, pagal kurią „Naftos grupė“ įgijo išskirtines teises naudotis įmonės terminalu.

Nemokėjo antpelnio mokesčių

FNTT tyrėjai įtaria, kad J.Aušra, paveiktas Artūro Urbučio ir A.Vaičiulio, sutiko valstybės lėšomis nepagrįstai apmokėti „Naftos grupės“ 2 mln. litų vertės vagonų su kroviniais prastovas geležinkelio atšakose.

Manoma, kad Artūras UrbutisNaftos grupės“ gautą 18 mln. litų antpelnį galėjo pasisavinti pasinaudojęs JAV ir Šveicarijoje registruotomis lengvatinės prekybos įmonėmis.

Šitaip naftos produktų tiekėjai nuo valstybės galėjo nusukti beveik 8 mln. litų pelno mokesčių.

Ieškiniams užtikrinti areštuota apie 31,5 mln. litų vertės įtariamųjų turto.

Broliai dirbo ranka rankon

Naftos grupė“ užsiėmė naftos produktų tiekimu, jų transportavimu ir perkrova Baltijos šalių uostuose.

Viena pagrindinių „Klaipėdos naftos“ verslo partnerių tada pagal krovinių apyvartą nusileisdavo galbūt tik Lenkijos koncerno „PKN Orlen“ valdomai „Mažeikių naftai“.

Įmonės steigėjas Artūras Urbutis ten įdarbino savo brolį Antaną – jis tiesiogiai vadovavo „Naftos grupei“. Tyrėjams sukėlė įtarimų ne tik savininko giminystės ryšiai, pažintys su kai kuriais žinomais ir įtakingais klaipėdiečiais – pirmiausia su J.Aušra ir A.Vaičiuliu.

Naftos grupė“ buvo viena svarbiausių A.Vaičiulio vadovaujamo Šiaulių banko padalinio klienčių – čia atidarytos įmonės sąskaitos, vykdytos finansinės operacijos, kredituojami su naftos verslu susieti sandoriai.

A.Vaičiulį asmeniniai ryšiai siejo su įmonei „Klaipėdos nafta“ septynerius metus vadovavusiu klaipėdiečiu J.Aušra.

Viską tvarkė „Naftos grupė“?

Įtartiną partnerių veiklą imta tirti po to, kai prie šios įmonės vairo stojo Rokas Masiulis, dabar vadovaujantis Energetikos ministerijai.

Sklandė gandai, kad kiti „Klaipėdos naftos“ klientai pasinaudodavo šios įmonės terminalu tik iš anksto susitarę su „Naftos grupe“, kuri galėjo palankiais įkainiais eksportuoti naftos produktus per Klaipėdos uostą.

J.Aušrą pakeitęs R.Masiulis teigė nemanąs, kad kas nors iš dabartinių jo pavaldinių neteisėtai pelnėsi proteguodamas klientus: „Klaipėdos nafta“ nėra susijusi su šiuo tyrimu, nė vienas mūsų darbuotojas neapklaustas.“

Tada R.Masiulis galbūt dar ne viską žinojo – FNTT pareigūnams baigus ikiteisminį tyrimą, įtarimai buvo pateikti ir buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui R.Milvydui.

Pastebėjo keistą sutartį

R.Masiuliui pirmajam užkliuvo J.Aušros ir Artūro Urbučio pasirašyta įtartina sutartis dėl iš Rusijos gabenamo vakuuminio gazolio perkrovos – tik ši įmonė galėjo jį transportuoti per „Klaipėdos naftos“ terminalą.

„Kitų tiekėjų siūlomo vakuuminio gazolio tekdavo atsisakyti tik dėl to, kad „Naftos grupė“ naudojosi išskirtinėmis teisėmis. Tokie dalykai nepriimtini“, – kalbėjo neskaidrią sutartį pastebėjęs R.Masiulis.

Panaikinęs lengvatas R.Masiulis atleido iš pareigų R.Milvydą, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už santykius su tiekėjais arba jų tarpininkais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.