Gruzijos pilietybę turinčiam ir laikinai Vilniuje gyvenančiam D.Dudajevui skirta 3 tūkst. 250 litų bauda. Nors už dokumentų klastojimą Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki šešerių metų, o prokuroras prašė skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, teistas D.Dudajevui pritaikė išimtį. Esą tai, kad kaltinamasis yra užsienio šalies pilietis bus sudėtinga kontroliuoti bausmės vykdymą. Be to jis anksčiau nėra teistas, nepadaręs nusikaltimų bei nusižengimų.
D.Dudajevas išvyks iš Lietuvos
D.Dudajevas išklausyti teismo nuosprendžio neatvyko. Teismo posėdyje dalyvavęs jo advokatas Mindaugas Vasiliauskas pripažino, jog klientas prastai jaučiasi.
Pasiteiravus, ar šis teistumas turės įtakos pratęsiant leidimą D.Dudajevui toliau gyventi Lietuvoje, advokatas M.Vasiliauskas prasitarė, jog Čečėnų generolo sūnus čia likti neketina. Švelnių bausmių sulaukė ir kiti D.Dudajevo bendrininkai. 37 metų verslininkui Aliui Jankauskui skirta 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams.
26 metų technikas montuotojas Dainius Ivaška nuteistas kalėti 2 metus, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Realios laisvės atėmimo bausmės sulaukė tik 27-erių Nerijus Moncevičius. Jis vienintelis teismo nuosprendžio laukia suimtas, kitoje byloje nuteistas kalėti 8 metus. Už dokumentų klastojimą teismas kauniečiui skyrė 4 metus nelaisvės.
Veikė organizuotoje grupėje
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio, bene pagrindinį vaidmenį šioje byloje vaidino D.Dudajevas, atlikęs klastočių užsakovo ir tarpininko vaidmenis.
Gruzijos pilietybę turintis ir laikinai Vilniuje gyvenantis D.Dudajevas pateikė 7 Gruzijos piliečių nuotraukas bei asmens duomenis ir užsakė jų vardu suklastoti Lietuvos pasus.
Bylos duomenimis, klastotės buvo gaminamos Kaune, Varnių gatvėje išnuomotame bute. Jame per kratą teisėsaugininkai aptiko krūvą tikrų Lietuvos pasų ir kitų mūsų šalies ir užsienio asmens dokumentų. Klastotojai nepasižymėjo lakia fantazija – iš tikro Lietuvos paso jie išimdavo savininko nuotrauką, o asmens duomenis pakeisdavo.
Vienas pagrindinių vaidmenų nusikalstamos gaujos veikloje, bylos duomenimis, teko aukštąjį išsilavinimą įgijusiam kauniečiui, 36 metų verslininkui Aliui Jankauskui. Pasak valstybės kaltintojo, jo nurodymus vykdė kiti du nusikalstamos dokumentų klastotojų gaujos nariai – 26 metų technikas montuotojas Dainius Ivaška ir 8 klasių išsilavinimą turintis 26-erių Nerijus Moncevičius. Jis vienintelis teismo nuosprendžio laukė suimtas, šis kaunietis kitoje byloje nuteistas kalėti 8 metus.
Teismas nusprendė, kad užsienio piliečiui neskirtina laisvės atėmimo bausmė. Pasak teisėjo, bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o Lietuvoje D.Dudajevas gyvena laikinai. Teismo nuomone, paskyrus lygtinę laisvės atėmimo bausmę, nebūtų galimybės kontroliuoti bausmės vykdymą.
Įkliuvo gabendamas pasus
D.Dudajevas teisėsaugininkams įkliuvo 2012 metų kovo 2-ąją prie Kauno prekybos ir pramogų centro „Mega“. Po ilgai trukusio tyrimo jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Operatyvinės veiklos grupės pareigūnai.
Pasieniečiai automobilyje, kuriuo iš Kauno į Vilnių vyko Čečėnijos prezidento sūnus, rado septynis padirbtus Lietuvos Respublikos piliečių pasus. Pasak teisme liudijusių policijos pareigūnų, sulaikymo metu D.Dudajevas rankose laikė popieriaus lapelį su augaline medžiaga. Nustatyta, jog tai - 1,5 gramo kanapių dalys. Ši aplinkybė dar labiau komplikavo čečėnų dydvyrio sūnaus situaciją – jambuvo pareikštas kaltinimas įgijus kvaišalus ir disponavus jais be tikslo platinti.
Iš karto po D.Dudajevo sulaikymo operatyvininkai atliko kratas trijų kauniečių – A.Jankausko, D.Ivaškos ir N.Moncevičiaus – namuose. Pas vieną jų aptikta dokumentų klastojimo gamyklėlė, joje taip pat rasta įvairių šalių suklastotų dokumentų ir jų ruošinių. Per kratą aptikta ir dokumentams klastoti naudota speciali įranga.
Bylos duomenimis, D.Dudajevas dokumentų klastotojoms už 7 Lietuvos pasus sumokėjo 7,5 tūkst. litų.
Padirbti pasai atverdavo duris į ES šalis
Teisėsaugininkai aptiko kelias dešimtis padirbtų lietuviškų pasų, tapatybės kortelių, suklastotų mokėjimo kortelių ir kitų dokumentų.
Portalo lrytas.lt šaltinių teigimu, pasiruošimas operacijai, kurios metu buvo sulaikytas suklastotus pasus iš Kauno į Vilnių gabenęs D.Dudajevas, truko gana ilgai.
Tyrimas pradėtas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams gavus užsienio šalių specialiųjų tarnybų pranešimus, kad reguliariai pastebimi lietuviškai nekalbantys, iš Kaukazo šalių kilę žmonės su lietuviškai pasais.
Operatyvininkams pradėjus domėtis, iš kur šie gauna kokybiškai suklastotus pasus, buvo nustatytas ir galimas tarpininkas tarp Kaune veikusių dokumentų klastotojų ir imigrantų – Gruzijos pilietybę turintis D.Dudajevas.
Teisėsaugininkams pradėjus įtariamąjį sekti ir klausytis jo pokalbių telefonu buvo demaskuota visa organizuota klastotojų grupė.
Padirbti lietuviški pasai juos įgijusiems Kaukazo šalių gyventojams atverdavo duris ne tik į Europos Sąjungos valstybes, bet ir į daugelį kitų šalių.
D.Dudajevas: „Norėjau padėti žmonėms“
Žuvusio Čečėnijos prezidento sūnus prieš pradedant nagrinėti bylą žurnalistams sakė neneigiantis kaltės. Jis teisinosi, esą naudos sau nesiekė, tik norėjo pagelbėti pažįstamiems Gruzijos piliečiams.
„Nematau nieko bloga, jeigu žmonės, kuriems grėsė pavojus, kuriems nėra saugu gyventi Kaukaze, kartu su savo šeimomis norėjo persikelti gyventi į Europą“, – sakė D.Dudajevas.
Paklaustas, ar pasinaudoję padirbtais Lietuvos pasais nelegalai ketino atvykti į Lietuvą, ar į kitas Europos Sąjungos šalis, teisiamasis sakė to nežinantis. D.Dudajevas tikino norėjęs padėti dviem šeimoms.
„Tai septyni žmonės, iš viso dvi šeimos. Su jais esu pažįstamas, tačiau bendravau labai seniai. Jiems Kaukaze likti pavojinga, dėl to žmonės norėjo persikelti gyventi į Europą, į ramią šalį. Iš kur tie pasai, aš nežinau, sėdau į mašiną, buvau tik keleivis. Automobilį sustabdė, apžiūrėjo ir rado dokumentus“, – žurnalistams sakė D.Dudajevas.
Kaltinamojo tėvas, generolas Džocharas Dudajevas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vadovavo čečėnų nepriklausomybės judėjimui ir pasipriešinimo prieš Rusiją kovai. Jis žuvo 1996 metais per pasikėsinimą, surengtą Rusijos slaptųjų tarnybų.
