Įspėja Lietuvą: atsirita žiaurių nusikaltimų banga

Lietuvą sukrėtusio nusikaltimo, tragedijos Dembavoje (Panevėžio raj.) kaltininkai, atrodytų, sulaukė pelnyto atpildo. Dembavos budeliais pavadinti žudikai Julius Jakubaitis ir Deividas Antanaitis, automobilyje sudeginę 17-metę merginą, nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Niekada neišvysti laisvės gresia ir studentę Justiną Šikšniūtę nukankinusiam nusikaltėliui Valdui Jankauskui.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Dec 14, 2014, 3:33 PM, atnaujinta Jan 19, 2018, 5:10 AM

Žiaurūs žudikai išties sulaukia griežtos bausmės, bet tokių nusikaltimų nemažėja. Kodėl? Advokatas Rimas Andrikis mano, jog ateityje siaubingų nusikaltimų Lietuvoje daugės, ir mintis grąžinti mirties bausmę teisininkui jau nebeatrodo šventvagiška.

Kai įvykdomas šiurpus nusikaltimas, visuomenėje vėl pasigirsta balsų, raginančių grąžinti iš Lietuvos baudžiamojo kodekso išbrauktą 1998 metais.

Jausmai ir protas

Bausmės principo „akis už akį“ šalininkai daugiausiai vadovaujasi jausmais, kurie užplūsta sužinant apie baisiais nusikaltimų detales. Žinia, kad lapkritį studentę J.Šikšniūtę nužudęs V.Jankauskas ją mušė, žagino ir paliko gyvą sušalti, išjudino net liberalių žmogaus teisių šalininkų pasitikėjimą humaniškomis bausmėmis.

Nors nuo tragedijos Dembavoje praėjo daugiau metai, visuomenės rūstybė merginą bagažinėje sudeginusiems išsigimėliams neatlėgo, ją paskatino ir neseniai įvykęs teismas, kuris žudikus nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Mirties bausmės šalininkai, be jausmų, pasitelkia ir racionalų, „ekonominį“ argumentą: juk mokesčių mokėtojai privalės išlaikyti žudikus iki jų gyvenimo nelaisvėje pabaigos.

Sąžinė prabyla ne visiems

Humaniškoji visuomenės dalis, dauguma teisininkų įsitikinę, jog mirties bausmė sunkių nusikaltimų neišnaikina, o kalėjimas iki gyvos galvos esą yra didesnė bausmė, nei mirtis, nes nusikaltėlis pasmerkiamas iki gyvenimo pabaigos kentėti nuo sąžinės priekaištų.

Buvusiam Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjui R.Andrikiui toks argumentas neatrodo įtikinamas.

„Jeigu pasikalbėtumėte su daugeliu nuteistų ilgam laikui kalėti ir net iki gyvos galvos, pamatytumėte, kad jie nelabai, kaip čia švelniau pasakius, kankinasi“, - sakė teisininkas.

Bet nuteistieji iki gyvos galvos mano, kad jie – kankiniai. Šių metų sausį 8 tokie kaliniai (tarp jų – ir už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą nuteistas Vladas Beleckas) parašė skundą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, teigdami, kad Lietuva pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatą, kuria uždraustas kankinimas, nes Lietuvoje negalima sušvelninti iki gyvos galvos skirto nuosprendžio.

Henytė dar turi vilties

Klaipėdos apygardos teismo kalėti iki gyvenimo pabaigos nuteistą Henriką Daktarą (Henytę) ginantis advokatas Kristupas Ašmys paaiškino, jog Lietuvos baudžiamasis kodeksas iš tiesų nenumato galimybės už sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos nuteisto asmens paleisti lygtinai.

„Nuteistasis iki gyvos galvos gali tikėtis, kad bus patenkintas jo apeliacinis, po to kasacinis skundas ir aukštesnės instancijos teismas skirs mažesnę, nei kalėjimas iki gyvos galvos, bausmę. Jeigu šie skundai atmetami, lieka tik malonės prašymas, kurį gali patenkinti tik prezidentas“, - sakė K.Ašmys.

Taigi, jo klientui, už sunkius nusikaltimus, taip pat nusikalstamo susivienijimo organizavimą nuteistam Kauno mafijos vadui Henytei nesupūti kalėjime dar yra dvi galimybės (apeliacijos ir kasacijos).

Tokia pat viltis lieka ir Dembavos budeliams. Vis tik angos išeiti į laisvę „gyvagalviams“ Lietuvoje labai siauros. Kol kas tai pavyko tik žurnalisto Vito Lingio žudikui Igoriui Achremovui.

Tačiau I.Achremovo atvejį teisininkai vadina išimtimi iš taisyklės. 1995-siais, „Vilniaus brigados“ teismo proceso metu Lietuvos specialiosios tarnybos buvo sutarusios su teisėjais, kad I.Achremovui už vertingą informaciją apie visą Lietuvą už gerklės laikiusią gaują būtų skirta tik 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas pasielgė kitaip ir nuteisė „Vilniaus brigados“ narį kalėti iki gyvos galvos.

Vėliau, pertvarkant Lietuvos baudžiamąjį kodeksą, bausmė I.Achremovui buvo pakeista, jam skirta kalėti 25 metus.

Malonė suteikiama retai

„Gal ir nustebsite, bet tokių formaliai lyg ir neteisėtų susitarimų būna, kai reikia atskleisti ypač sunkius nusikaltimus. Ir ne tik Lietuvoje“, - tikino advokatas R.Andrikis.

Į laisvę I.Achremovas išėjo prieš du metus, anksčiau laiko.

Per pastaruosius 20 metų malonės prašymu bausmė iki gyvos galvos buvo sušvelninta tik vienam nuteistajam – Justinui Butai. 2012 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė malonės prašymą, kuriuo bausmė iki gyvos galvos banką apiplėšusiam ir apsaugininką nužudžiusiam J.Butai buvo pakeistą į 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis sėdi už grotų nuo 1996 metų.

Kalėjimo departamento duomenimis, 2014 m. gruodžio 1 dieną įkalinimo įstaigose asmenų, atliekančių bausmę iki gyvos galvos, buvo –118, iš jų 5 nuosprendžiai neįsiteisėję, jie yra padavę apeliacinius skundus.

Šiais metais naujai nuteistų iki gyvos galvos Lietuvos kalėjimai pasipildė 5 asmenimis.

Kalėti iki gyvos galvos nuteisiami dažniausiai žiauriu būdu nužudę ar daugiau nei vienam žmogui gyvybę atėmę nusikaltėliai.

Bet – nebūtinai. Už grotų visam gyvenimui pasodintas kontingentas – įvairus. Čia yra ir vienintelė nuteista iki gyvos galvos moteris – Asta Bružaitė, nužudžiusi du savo vaikus. Taip pat pakelės maniakas, pakeleivingas merginas žudęs Kazimieras Jonaitis.

Bet lygiai tokio pat dydžio bausme, nelaisve iki gyvos galvos nuteistas ir Juozas Maksimavičius, nuteistas 1993 metais už tai, kad nušovė savo verslo partnerį, Karagandos (Kazachija) metalurgijos kombinato direktorių V.Svičinskį.

Iš pradžių J.Maksimavičius buvo nuteistas myriop, tik vėliau jo bausmė sušvelninta kalėjimu iki gyvos galvos. Tokia griežta bausme J.Maksimavičius buvo nuteistas tais laikais, apie kuriuos baudžiamosios teisės specialistas Vytautas Nekrašas sakė, kad Lietuvoje tada buvo tik imituojamas teisingumas.

Bus dar baisiau?

Iki liepos mėnesio Lietuvos kalėjimuose už tyčinę žmogžudystę kalėjo 1912 asmenų. Skaičiuojant nuo to paties mėnesio praėjusiais metais, kalėjimai pasipildė 125 nuteistaisiais už nužudymus.

Advokatas nepaneigė nuogąstavimų, kad šiurpių nusikaltimų Lietuvoje ne mažės, o daugės. Jo manymu, tokio kraupaus reiškinio priežastys – visuomenės socialinė ir vertybių krizė.

„Pažiūrėkite, lietuvių kalbos egzaminų rezultatai vis prastesni. Jaunimas jau gimtosios kalbos nebemoka, tai ką kalbėti apie teisines žinias? Visuomenės intelektinis lygis krinta. Socialinė aplinka, kurioje auga jaunimas, vis blogėja.

Reikėtų paklausti, kaip šeimoje buvo auklėjami tie, kurie padarė nusikaltimus? O valstybė ar auklėjo juos, skiepijo pilietinį sąmoningumą? Taip, mus piktina pastaruoju metu įvykusios tragedijos Dembavoje, studentės J.Šikšniūtės nužudymas. Deja, negaliu paguosti tokių nusikaltimų, bijau, daugės“, - būgštavo teisininkas.

Paklaustas apie karts nuo karto kylančius ginčus dėl mirties bausmės, R.Andrikis atsakė: „Anksčiau aš buvau iš tų teisininkų, kurie griežtai pasisakė prieš mirties bausmę. Bet dabar... Man pikta, kai sakoma, jog negalime grąžinti Jei visuomenė, tarkime, referendumo keliu pareikalautų mirties bausmę grąžinti, taip ir turėtų būti padaryta. Kuo čia dėta ES? Tai mūsų reikalas.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: kai kuriems miestams šildymas brangsta pustrečio karto