Prokurorė Auksė Lipkevičienė atmetė kaltinamojo teiginius, esą jis neprisiminė sulaikymo ir iki nepriklausomybės atkūrimo nežinojo apie partizaninį pasipriešinimą. Prokurorės teigimu, būtų naivu manyti, kad specialiąją KGB mokyklą baigęs ir šioje struktūroje dirbęs asmuo nežinotų pagrindinių organizacijos tikslų.
Prokurorės teigimu, neįtikėtina ir tai, kad I.Vorobjovas, kas mėnesį gaudavęs 300 rublių algą, būtų nepastebėjęs gautos 1 tūkst. rublių premijos.
„Trijų mėnesinių algų dydžio premijos sunkoka būtų neprisiminti“, – Kauno apygardos teismo posėdyje kalbėjo prokurorė Auksė Lipkevičienė.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Pasak prokurorės, niekur nenurodoma, kad genocidas vykdomas tik siekiant tautos dalį naikinti vienu metu. Pasak jos, tiek visuma, tiek dalis susideda iš atskirų individų, be kurių nebūtų ir naikintinos visumos.
Byloje nustatyta, kad I.Vorobjovas su kita kaltinamąja Jadvyga Kuprėniene, kurios byla dėl ligos yra išskirta, dalyvavo A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo operacijoje Kaune, vykdydami žvalgybą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Teismo posėdyje kalbėjusi nukentėjusiąja pripažinta A.Ramanausko ir B.Mažeikaitės dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė pabrėžė, kad nors nepriklausomoje Lietuvoje buvo įvertinti jos tėvo nuopelnai, kankintojų veiksmai liko neįvertinti.
Ji teigė, kad būtent sėkmingas žvalgų darbas, laiku reaguojant ir pranešant apie sekamų asmenų judėjimą, lėmė visos sulaikymo operacijos sėkmę.
Teismui dar liko išklausyti nukentėjusiosios advokato bei kaltinamojo advokato baigiamąsias kalbas. Jos bus sakomos sausio 20 dieną vyksiančiame posėdyje.
Prieš baigiant įrodymų tyrimą, parodymus davė ir pats kaltinamasis I.Vorobjovas. Anksčiau to padaryti jis nesutiko, tvirtinęs, kad nieko neprisimena.
Pasak kaltinamojo, dirbdamas KGB jis niekuomet nežinodavo, kas tokie yra sekami žmonės: juos supažindindavo tik su sekamų asmenų išvaizda, svarbiomis žinoti detalėmis, tačiau neminėdavo sekamųjų vardų ar pareigų. Jis tvirtino nei šeimoje, nei darbe nieko negirdėjęs apie partizanus ar jų vykdytą pasipriešinimą.
Jis tik patvirtino, kad tokioje žvalgyboje galėjo dalyvauti, jeigu tai rodo dokumentai ir jeigu buvo gavęs viršininko paliepimą, mat šiam nepaklusti jis neturėjo teisės.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
