Kriminalistai karštligiškai bando atrasti šių metų sausį paslaptingai dingusių moterų – 86 metų Valerijos Urmonienės ir 62 metų Nijolės Vaškevičienės kūnus.
V.Urmonienės giminaitė jau aplankė kelias aiškiareges, kurios vienodai apibūdino vietą, kur reikia ieškoti moters kūno. Tuo tarpu vyro kaimynai įtaria, kad žudikas veikė ne vienas. V.Urmonienė dingo sausio 26 dieną, o N.Vaškevičienė – kiek anksčiau, sausio viduryje. Praėjus savaitei po V.Urmonienės dingimo, trims mėnesiams sulaikytas niekur nedirbantis, anksčiau vienoje iš Kauno aukštųjų mokyklų teisės mokslus studijavęs 24 metų Karolis Neoras.
Ši dvigubos žmogžudystės byla Kaune tiriama itin kruopščiai ir tyliai. Apie jos tyrimo eigą nei prokurorai, nei policijos tyrėjai nelinkę atskleisti nė menkiausių užuominų, nes bet kokios informacijos viešinimas šios bylos tema gali pakenkti tolimesniam tyrimui.
Per pastarąją savaitę kriminalistų prižiūrimi ugniagesiai net du kartus naršė Kauno marių dugną siekdami išsiaiškinti, kur galėjo būti paslėptos, kaip spėjama, dvi nužudytos kaunietės.
Po dviejų nesėkmingų bandymų narai iš Kauno marių iškilo be vertingesnių žinių, kurių vis dar laukia nežinios prislėgti dingusiųjų moterų artimieji.
Liepė ieškoti po medžiais
Nežinios kankinama V.Urmonienės dukterėčia Jolitaa Zovienė nutarė apsilankyti pas kelias aiškiareges.
Žiniuonėmis save laikančios moterys J.Zovienei išsamiai papasakojo, kad tikrai bus surastas tetos kūnas.
„Visos trys mano aplankytos aiškiaregės kone sutartinai pareiškė, kad tetos kūno reikia ieškoti tenai, kur yra medžiai. Jos sakė, kad ant jos yra uždėtas kažkoks didelis, sunkus daiktas.
Moterys pareiškė, kad kažkada Valerijos kūnas bus surastas. Bet kada, tiksliai nurodyti negalėjo“, – liūdnai kalbėjo V.Urmonienės dukterėčia J.Zovienė.
Praeityje turėjo didžiulę įtaką
Elegantiškos išvaizdos, laikysenos bei pozityvumu dvelkiančios V.Urmonienės neįmanoma buvo supainioti su jokiu kitu pagrindinės Kauno gatvės – Laisvės alėjos – gyventoju.
V.Urmonienės valdininkės karjera prasidėjo dar gūdžiais sovietiniais laikais, apie 1952-uosius. Daugiau kaip trisdešimt metų ji vadovavo Prekybos organizacijos valdyboje.
Sovietiniais deficito laikais tai buvo milžinišką įtaką turėjusi organizacija. Savo reikšme ji nusileido tik miesto valdžios šeimininkams – Vykdomojo komiteto (sovietmečiu atlikusio Savivaldybės funkciją, – red. past.) aukščiausiems vadovams.
Tačiau šitų metų pradžia 86-erių metų sulaukusiai V.Urmonienei buvo lemtinga.
Praeityje garsi valdininkė ir tikra to meto verslininkė, žinojusi, kada ir ką pasiūlyti garsiausių Kauno parduotuvių klientams bei naktinių restoranų publikai, paslaptingai dingo iš savo buto pačiame Kauno centre.
„Teta nebuvo kažkokia turtuolė ar prabangą mėgstanti dama, kaip ją bandė vaizduoti kai kurie ne visai teisingai įvykius suprantantys žmonės ar jai pavydą jautę anų laikų prekybininkai.
Jos erdvūs namai Kauno centre buvo įrengti kukliai, tačiau skoningai. Ji nebuvo brangių papuošalų ar vazų gerbėja. Tiesiog visą gyvenimą sunkiai dirbusi užsidirbo tai, kuo ir mėgavosi iki paskutiniųjų gyvenimo dienų.
Ji nebuvo iš tų, kuri užsisklendusi taupė ar sau gailėjo. Gyveno taip, kaip norėjusi – su artimiausiomis draugėmis dažnai keliaudavo ar dalyvaudavo smagiuose susibūrimuose. Svarbiausia, iki pat galo išliko teisinga ir gerbiama aplinkinių akyse“, – kalbėjo J.Zovienė.
Pirmoji V.Urmonienės santuoka su miškininko profesija įgijusiu vyru baigėsi nelaimingai, kadangi jis greitai mirė dėl sveikatos problemų, kurios atsirado po sunkaus darbo Sibire.
Po kurio laiko žavinga moteris ištekėjo už garsaus vaikų chirurgo bei profesoriaus Večislovo Urmono. Jis į šalies medicinos istoriją pateko, nes dar 1968-aisiais pirmąkart Lietuvoje atliko įdubos krūtinės operaciją. Tiesa, vaikų pora taip ir nesusilaukė.
Nesutiko mokėti išpirkos
1990-ųjų pradžioje, kai šalyje suklestėjo reketas ir automobilių vagystės, buvo nuvarytas ir V.Urmonienei priklausęs „Audi“ automobilis.
Kaunietės draugė Viktorija Černiauskienė iš V.Urmonienės girdėjusi, kad jai ne kartą skambino vagys ir reikalavo išsipirkti automobilį, tačiau toks reikalavimas ir pataikavimas vagišiams jai buvo nepriimtinas. Automobilis buvo draustas ir moteris nė trupučio nesijaudino dėl prarasto turto.
V.Urmonienė pastaraisiais metais savo automobiliu vasaromis važiuodavo į sodą, esantį Laumėnų kaime. Vaizdingoje vietoje už miesto, šalia Kauno marių, tarp Girionių ir Žiegždrių.
Keistas sodo kaimynas
Pagrindiniu įtariamuoju V.Urmonienės nužudymo byloje laikomo K.Neoro močiutė turėjo sodą tame pačiame Laumėnų kaime, kur itin retais medžiais buvo apsodintas ir kaimynystėje esantis V.Urmonienės sodo namelis.
K.Neorą kartais pakalbindavo V.Urmonienė. Ji teiraudavosi, kaip jam sekasi mokslai universitete.
Jaunas vyras niekur nedirbo. Vyras studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, tačiau nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio buvo pasiėmęs akademines atostogas, o šių metų sausį jo paties prašymu buvo išbrauktas iš studijų programos 3 kurso.
Yra duomenų, kad į kriminalistų akiratį K.Neoras pateko po to, kai per apžiūrą V.Urmonienės namuose buvo surastas laikraštis, ant kurio buvo ranka užrašytas vyriškio mobilusis telefonas.
K.Neorą nuo trijų metų augino močiutė, kadaise dirbusi vieno Kauno spaudos leidinio redakcijos biure. Jie kartu gyveno Kalniečių rajone. Atšilus orams dažnai laiką leisdavo močiutės sode.
Kalbama, kad jauno vyro tėvas praeityje yra turėjęs akistatų su teisėsauga, netgi kalėjęs įkalinimo įstaigoje.
Jo motina dirbo su prenumeratoriais vieno Kauno dienraščio redakcijoje. Tačiau jos elgesys ir laidomi juokeliai stebino net ir liberaliai į pasaulį žvelgusią V.Urmonienę, kuri kas rytą ateidavo pasiimti laikraščio numerį.
K.Neoros šeimyna į save dėmesį patraukdavo ir dėl to, kad į sodą atvažiuodavo sidabrinės spalvos automobiliu, kurio visi keturi ratai buvo nudažyti žalia spalva. Aplinkinius stebino, kad dažniausiai Karolio patėvis net neišlipdavo iš automobilio.
Kaimynų žodžiais, Karolis dažniausiai darbuodavosi sode, galėdavo ištisas valandas karpyti medžių šakas. Tačiau jaunas vyras bendraudamas pastebimai vengdavo tiesiai žiūrėti pašnekovui į akis.
„Negražu be galutinių išvadų įtarinėti žmogų, tačiau kai kuriems sodo kaimynams įsiminė jo baisios akys“, – taip portalui Lrytas.lt kalbėjo Laumėnų kaime esančiame sode besidarbuojanti pora.
Būta versijų, kad K.Neoras negalėjęs vienas padaryti tokio sudėtingo nusikaltimo, kurių aukos iki šiol nesurastos. Manoma, kad kraupiam sumanymui įvykdyti galėjo pasitelkti du bendraminčius.
Dingus V.Urmonienei, buvę kaimynai iš Maironio gatvės dabar gyvena apimti baimės ir nežinomybės.
Pasakojama, kad viena arčiausiai V.Urmonienės gyvenusi senyva moteris jau kurį laiką yra persikėlusi pas dukrą ir negrįžta nakvoti į anksčiau saugia kaimynyste garsėjusį namą Kauno centre.
Prisiskaitė rusiškų portalų?
Lrytas.lt šaltinių teigimu, anksčiau teisę studijavęs K.Neoras per apklausas policijos tyrėjams vaizduoja esąs puikiai teisės pagrindus išmanantis profesionalas.
Apklausiamas įtariamasis dažnai keičia parodymus, kelia įvairius reikalavimus, o kai kada sąmoningai manipuliuoja. Kai per vieną apklausų buvo nuspręsta apsilankyti sode šalia Kauno marių, jaunas vyras staiga pareiškė neprisimenąs, kur paslėpė nužudytų moterų kūnus.
Manoma, kad dėl to pareigūnams sunkiai sekasi atrasti V.Urmonienės ir panašiai dingusios, virš įtariamojo vyro Kalniečių rajone gyvenusios kaimynės N.Vaškevičienės palaikus.
Neabejojama, kad pagrindinis šio nusikaltimo motyvas – noras paveržti senų, vienišų moterų turtą. Tačiau sunku suvokti, kaip įtariamas žudikas ketino pasinaudoti nekilnojamojo turto dokumentais.
Gal Karolis prisiskaitė internete apie Rusijoje nesugaunamųjų žudikų planus ir vėliau pats nusprendė Kaune pradėti tokią juodąją veiklą?
Pastaruoju metu Rusijos portaluose pasirodė nemažai publikacijų apie asmenis, kurie kėsinasi į Maskvoje gyvenančius senyvo amžiaus vienišius, tiksliau – jų nekilnojamąjį turtą.
Šių metų pradžioje, beveik tuo pat metu, kai Kaune dingo V.Urmonienė, Maskvoje analogiškai pranyko ir viena garsi dokumentinio kino režisierė.
Vėliau sulaikytam asocialiam veikėjui buvo pareikšti įtarimai dėl moters nužudymo.
Įdomiausia, kad maskvietė taip baiminosi prarasti savo butą, kad su savimi visur nešiojosi nuosavybės teisę įrodančius dokumentus.
