29-erių marijampolietis M.Verikas buvo sulaikytas 2014-ųjų gruodžio 14 d. Jis kristalinį metamfetaminą į Indoneziją įvežė iš Malaizijos, paslėpęs keliose rankinėse.
Teisėjas Indra Cahya teigė, kad jokių lengvinančių aplinkybių M.Veriko atveju nustatyta nebuvo. Ji pridėjo, kad lietuvis trukdė teisėsaugai nagrinėti bylą ir ją komplikavo.
M.Verikas visą bylos nagrinėjimo laiką atrodė įsitempęs. Tačiau išgirdęs savo verdiktą tarsi nušvito. Jis išreiškė sutinkantis su sprendimu.
„Aš sutinku, teisėjau“, – sakė lietuvis.
M.Verikas teigė, jog džiaugiasi išvengęs mirties bausmės ir sakė, jog toks nuosprendis būtų buvęs per griežtas.
„Džiaugiuosi“, – sakė nuteistasis.
Kaimynai atpažino televizoriaus ekrane
Iš nedidelio Tursučių kaimo (Marijampolės savivaldybė) kilusio M.Veriko gyvenimas buvo sunkus. Nuo mažų dienų Mindaugas patyrė daug vargo, kol galop susigundė lengvais pinigais ir tapo narkotikų kurjeriu.
Praėjusių metų gruodį jis įkliuvo Indonezijai priklausančios Sumatros salos oro uoste su 3,2 kilogramo metamfetamino pakaitalo, vadinamo kristalu.
Kvaišalus lietuvis gabeno keturiuose krepšiuose. Artimieji bei kaimynai juodai plaukus nusidažiusį Mindaugą tąsyk atpažino televizijos reportaže.
Užaugo valdiškuose namuose
Apie M.Veriko gyvenimą rašė „Lietuvos rytas“. Mindaugas augo be namų šilumos ir tėvų meilės, nuolat vagiliavo. Vaikinas turi du jaunesnius brolius. Vienas jų dirba užsienyje, kitas su žmona ir vaikais gyvena Šunskų miestelyje, netoli Tursučių kaimo. Abu broliai – tvarkingi, nors augo panašiomis sąlygomis kaip ir vyresnėlis.
Valdo ir Vidos Verikų šeima į Marijampolės vaiko teisių apsaugos darbuotojų akiratį pateko 1996 metais.
Tarnyba gavo signalų, jog tėvai girtauja, nesirūpina trimis sūnumis, juos dažniausiai maitina kaimynai. Du jaunesnieji gyveno su motina, o vyriausias Mindaugas – pas tėvą. Mindaugui buvo 10 metų, kai jis ir broliai buvo išvežti į globos namus.
Suluošino už vagiliavimą
Tursučių kaimo žmonės prisimena, kad M.Verikas retkarčiais dirbdavo, tačiau dažniausiai – iki pirmos algos. Tik mėnesį jis triūsė Šunskų girininkijoje, trumpai uždarbiaudavo pas ūkininkus.
Vaikino tėvo draugė Danutė pasakojo, jog ji neprieštaravo, kad Mindaugas gyventų jos namuose, tačiau kai prieš ją pakėlė ranką, liepė susidėti daiktus ir dingti: „Savi vaikai su manimi taip nesielgia. Suaugęs vyras, tegu pats gyvenimą kuriasi.“
Mindaugas buvo nusidanginęs į Angliją, ten su draugais apvogė namą. Šeimininkas išsiaiškino ilgapirščius ir surengė savo teismą. Mindaugas buvo žiauriai sumuštas, jam skilo kaukolė. Ligoninėje jis dvi savaites buvo komos būklės.
Sūnus tėvui – nereikalingas
Tąsyk Mindaugo tėvas iš Anglijos gavo pranešimą apie sūnų, tačiau atsisakė jį paimti – pareiškė, kad jis jam nereikalingas. Tuomet nelaimėliu pasirūpino jaunesnysis brolis Darius su žmona Viktorija.
Kai pamačiau televizijos reportažą apie Indonezijoje su narkotikais sulaikytą lietuvį, atpažinau Mindaugą, nors jis buvo nusidažęs plaukus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Mindaugo brolio Dariaus žmona Viktorija.
Tursučiuose, Danutės namuose, gyvenantis Mindaugo tėvas nekalbus: „Gana jau, prirašėte ir prirodėte.“
Kiek atlėgęs, tačiau susierzinimo neslepiantis 55 metų Valdas pasipiktino klausimu, ar jis gauna žinių apie tolimojoje Indonezijoje kalintį sūnų. „Niekas man nieko nepraneša. O kur man paskambins? Į stulpą? Ką aš galiu padaryti, kai neturiu pinigų?“ – mojo ranka Mindaugo tėvas.