Su teisėsauga sutikęs bendradarbiauti ir valstybės saugomu asmeniu tapęs Agurkinių gaujai priskiriamas vyras teismo salėje pasirodė tik tuomet, kai teismas antrąkart nutarė jam skirti vieno mėnesio areštą.
Iki tol jis paprasčiausiai neatvykdavo į posėdžius, o apie tai, kad negalės dalyvauti neva dėl sunkios ligos, paprastai pranešdavo paskutinę minutę.
Skydu tapo sunki liga
Teismui buvo pateiktas vienos Vokietijos gydymo įstaigos dokumentas, tačiau duomenų apie A.Permino sveikatos būklę jame nebuvo.
Jau anksčiau kaltinamųjų gynėjai abejojo A.Permino pasakojimu apie sveikatą. Vienintelį kartą atvykęs į Klaipėdos apygardos teismą jis nebuvo panašus į ligonį, nors tikino, kad atliekamos chemoterapijos procedūros.
Vienas advokatas nusistebėjo, kad liudytojui nenuslinkę plaukai, kaip atsitinka daugumai ligonių po chemoterapijos.
Į teismo salę – su kaukėmis
Vakar į teismo salę aklinai uždangstytais langais įžengė keturi kaukėti vyrai – vienas jų buvo A.Perminas, kiti – jį saugantys kriminalinės policijos pareigūnai.
Už grotų sėdintys penki kaltinamieji kaukėtuosius nulydėjo kreivais šypsniais.
Barzdą užsiauginęs A.Perminas pasakojo, kad su gaujos vadeiva laikomu Sauliumi Velečka susipažino 2006 metais. Po kelerių metų jis kartu su Agurkiniais įsitraukė į narkotikų verslą.
Liudytoju šioje byloje jis tapo tuomet, kai pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga. Šūdmaišis aiškino, kad pats atėjo pas prokurorą, nes labai nenorėjo keliauti už grotų.
Nukentėjusiojo statusą jis įgijo, kai buvo gauta duomenų apie rengimąsi su juo susidoroti. Tokių planų buvusiems bendraminčiams kilo tuomet, kai šis pradėjo teikti parodymus apie gaujos veiklą.
Pats esą apie tai nieko nežinojo, kol nepasakė tyrėjas. Dabar keliems Agurkinių nariams teks aiškintis dėl rengimosi nužudyti žmogų.
„A.Perminas buvo atsakingas už narkotikų tiekimą iš Olandijos į Jungtinę Karalystę – vairuotojų ir transporto priemonių suradimą“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Tadas Meškauskas.
Kvaišalais prekiavo svetur
A.Perminas negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu kiekiu kvaišalų iš viso jis rūpinosi, kiek kartų organizavo narkotikų pergabenimo operacijas.
Esą narkotikai iš Olandijos į Angliją buvo gabenami nuo 2011-ųjų, iš pradžių kartą ar du per savaitę po 2–5 kilogramus. Iš viso susidarytų 50–70 kilogramų kokaino.
Narkotikų kampanijoje dalyvavo šeši–aštuoni žmonės.
Pasak jo, už kiekvieną pergabentą kilogramą operacijos dalyviai gaudavo po 1000 eurų. Vairuotojams už nuvežimą buvo mokama po 500–800 eurų. Operacijos planą aptardavo visi, tačiau S.Velečkos žodis buvo lemiamas.
A.Permino žiniomis, narkotikai buvo perkami Ispanijoje, tuo rūpinosi S.Velečka.
Sužinojo apie pasikėsinimą
„Mūsų santykiai buvo normalūs – su vienais geresni, su kitais prastesni. Jie pašlijo, kai Anglijoje buvo sulaikytas vienas vairuotojas, kuris vežė mūsų kokainą. Prasidėjo trintis, nors iš mūsų dar niekas nebuvo suimtas.
Buvome aptarę, kad, jei kas nors įklius, bėgsime į užsienį ir seksime, koks bendras vaizdas. O kai sužinojau, kad prieš mane rengiamas pasikėsinimas, apėmė nemalonus jausmas“, – aiškino A.Perminas ir tikino, kad ši aplinkybė netrukdo jam teikti objektyvių parodymų.
Jis tikino, kad sutikus teikti parodymus ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pažadėta, jog „nebus uždarytas“, bet esą apie atleidimą nuo atsakomybės iš pradžių kalbos nebuvo.
Teismo salėje A.Perminas nenusiėmė juodos kaukės, tik kilstelėjo ją nuo veido aukštyn. S.Velečka replikavo, kad jis bijo likti be kepurės, nes ragai matysis.
Valstybės saugomas liudytojas prisipažino, kad kartą Olandijoje pieno milteliais praskiedė turėtą kokainą ir vietoj dviejų kilogramų išėjo trys. Du atidavė išgabenti į Angliją, o vieną norėjo parduoti pats, bet ne viskas pavyko taip, kaip planavo.
Teisėjo paklaustas apie sveikatos būklę A.Perminas sakė: „Prieš posėdį dvi dienas negėriau tablečių, kad nebūčiau mieguistas ir galėčiau normaliai orientuotis.“
