„Lietuvos ryto“ žurnalistai antradienį paskambino į Rokiškio psichiatrijos ligoninę ir paprašė pakviesti kraupiais nusikaltimais įtariamą K.Neorą. Vaikinas buvo pakviestas net nepasiteiravus, kas skambina.
Prie telefono priėjęs jaunuolis neslėpė, kad motina ir močiutė jam kasdien skambina, o susitinka su jomis kartą per savaitę.
Tačiau visa tai griežtai draudžia Baudžiamojo proceso kodeksas.
Pavyzdžiui, įtariamasis per artimuosius gali paprašyti laisvėje esančių draugų perkelti paslėptus kūnus, sunaikinti nužudymo įrankius, rūbus, dokumentus ir daugelį kitų įkalčių.
„Tyrimas gali sužlugti, nes įtariamajam atrištos rankos“, – piktinosi Kauno apygardos prokuroras Vytautas Gataveckas, dar birželio pabaigoje pareikalavęs, kad Rokiškio ligoninės direktorius Algimantas Liausėdas užvertų K.Neorui langą su išoriniu pasauliu. Tačiau to nebuvo padaryta.
Nužudė abi kaimynes?
2015 metų sausio pabaigoje dingus be žinios dviem kaunietėms – 86 metų Valerijai Urmonienei ir 63 metų Nijolei Vaškevičienei – kriminalistų žvilgsniai nukrypo į Vytauto Didžiojo universitete teisę studijuojantį K.Neorą.
Vaikinas buvo šių pensininkių kaimynas. N.Vaškevičienė gyveno Kauno Kalniečių rajone, toje pačioje daugiabučio laiptinėje kaip ir K.Neoras.
Sovietinių laikų prekybininkė, ilgametė Kauno prekybos organizacijų vadovė V.Urmonienė turėjo sodo namelį Laumėnų kaime (Kauno r.). Greta jos sklypą sodininkų bendrijoje buvo įsigijusi ir K.Neoro šeima.
Įtariama, kad N.Vaškevičienė buvo nužudyta sausio 23 dieną, o V.Urmonienė – sausio 26-ąją.
Vienišos pensininkės greičiausiai pačios įsileido žudiką – įsilaužimo ar grumtynių pėdsakų jų būstuose neaptikta.
Pagrobė aukso dirbinių
Kauno centre, trijų kambarių bute Maironio gatvėje, gyvenusi V.Urmonienė prieš mirtį ant laikraščio užsirašė K.Neoro telefono numerį.
V.Urmonienės dukterėčia kaunietė Jolita Z. sausio 27-ąją laikraštį aptiko svetainėje ant palangės.
Sausio 26-osios vakarą giminaitė nesėkmingai mėgino susisiekti su teta telefonu.
Iš pensininkės namų dingo daug aukso papuošalų, buto ir sodo nuosavybės dokumentai, pasas, dideli balti rankluosčiai, į kuriuos galėjo būti suvyniotas kūnas arba nuvalytas kraujas.
Vonioje rasta kraujo pėdsakų – nusikaltėlis stengėsi juos nuvalyti, bet nuslėpti pavyko ne viską.
Sausio 26-ąją pensininkė telefonu bendravo su K.Neoru. Jis aiškino, kad buvo kalbama apie sodo kaimynės tujų perkėlimą, tačiau tai tyrėjams kėlė abejonių – kas žiemą kalba apie augalų sodinimą?
Ieškojo kūnų ar jų dalių
N.Vaškevičienės artimieji pasigedo paskutinėmis sausio dienomis.
Iš jos namų dingo asmens dokumentai. Kas dar prapuolė, neaišku, nes moteris buvo uždaro būdo. N.Vaškevičienė turėjo sūnų, bet kartu su juo negyveno.
Įtariama, kad K.Neoras aukų kūnus nuvežė į Kauno rajoną ir nuskandino tvenkinyje, esančiame šalia Kauno marių ir Laumėnų kaimo sodų.
Versija, kad moterys buvo užkastos, pareigūnai linkę atmesti, nes sausį žemė buvo pernelyg smarkiai įšalusi.
Ugniagesių tarnybos narai jau du kartus tvenkinyje prie Laumėnų ieškojo pensininkių kūnų. Tvenkinio vanduo sykį net buvo nuleistas.
Klampina DNR tyrimas
Nors kūnų paieška nebuvo sėkminga, teisėsauga nėra atsidūrusi aklavietėje.
Remdamasis surinktais įkalčiais Kauno teismas leido K.Neorą suimti trims mėnesiams.
„Įrodymų – daugiau negu pakankamai“, – ištarė „Lietuvos ryto“ šaltiniai.
Buvusį VDU studentą klampina DNR tyrimas, pokalbių telefonu išklotinės ir kiti po kruopelę surinkti įrodymai.
Skundėsi prasta atmintimi
K.Neoras tvirtino nežudęs moterų. Tačiau kartais jis imdavo aiškinti nieko neatsimenantis.
Manoma, kad tai yra kruopščiai parengta taktika – vaidinti psichikos ligą ir taip išvengti kalėjimo.
Studentas gegužę iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo perkeltas į Valstybinės teismo medicinos psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinį skyrių, o po mėnesio atsidūrė Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Iki tol jaunuolis buvo izoliuotas nuo išorės – bendrauti su artimaisiais galėjo tik retsykiais, gavus prokuroro leidimą. Tačiau Rokiškyje net ir vadinamomis griežto stebėjimo sąlygomis jam atsivėrė rojaus sąlygos.
Susitikdamas su namiškiais, kasdien bendraudamas su jais telefonu, įtariamasis gali slapta perduoti ir gauti informaciją, kuri pakenktų tyrimui.
Rokiškio ligoninės direktorius A.Liausėdas aiškiai leido suprasti, kad įtariamasis turi mobilųjį telefoną.
Kadangi ligoninė nesutinka sugriežtinti K.Neoro gyvenimo sąlygų, Kauno apskrities policijos vadovas Darius Žukauskas ketina kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pakoreguotos jai pavaldžios gydymo įstaigos vidaus taisyklės ir kiti teisės aktai: „Jei įtariamieji taip laisvai bendraus, kaip šis asmuo, daugelio tyrimų sėkmė pakibs ant plauko. Tiesa, toks atvejis per mano ilgametę darbo praktiką – pirmas.“
Kalbėjo itin atsargiai
„Sąlygos ligoninėje puikios“, – „Lietuvos rytui“ antradienį pasakojo K.Neoras, darbuotojų pakviestas prie telefono.
Užsiminęs apie galimą nepakaltinamumą, vaikinas atsargiai rinko žodžius. Kiekvienas žodis buvo gerai apgalvotas: „Man buvo nustatyta diagnozė, bet nežinau, ar galiu jums ją sakyti. Galite man po kelių dienų paskambinti. Suėmimai pratęsiami be manęs. Jei teisėjas mane pamatytų, gal jis pakeistų požiūrį.“
Įtariamasis džiaugėsi, kad jį palaiko artimieji: „Net jei būtų įrodyta, kad esu žudikas, prievartautojas, maniakas, manęs šeima neišsižadėtų.“
Baiminamasi žmogaus teisių gynėjų
Algimantas Liausėdas, Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius:
„Ligoninė yra gydymo įstaiga, o ne izoliatorius. Mums žmonės pirmiausia – pacientai, o ne įtariamieji. Atvejis, apie kurį kalbate, nėra išskirtinis. Vadovaujamės ligoninės tvarka, kuri galioja visiems pacientams.
Elgiamės taip, kaip mums liepė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Iš 400 priverstinai gydomų ligonių dauguma jau yra pripažinti nepakaltinamais už padarytus nusikaltimus, jų bylos baigtos. Yra vos keletas žmonių, paguldytų ikiteisminio tyrimo metu.
Tačiau ligoninės tvarka nustatoma ne pavieniams asmenims, o didžiajai jų daliai.
Ir K.Neoras, ir kiti pacientai turi teisę susitikti su artimaisiais.
Visiems pacientams leidžiama naudotis telefonais, nebent jų sveikatos būklė būtų pernelyg prasta.
Pabandyk uždrausti kam nors skambinti, drausti pasimatymus, Seimo kontrolierius ir kitas įstaigas užplūs skundai dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Anksčiau pas mus pacientams nebūdavo leidžiama kada nori susitikinėti su artimaisiais, taikyta ir daugiau apribojimų, tačiau po skundų tyrimų turėjome patenkinti jų reikalavimus.“
