Šį pirmadienį apklausiami ne tik liudininkai, bet ir ekspertai, tarp jų – ir seksualinių nusikaltimų tyrėjas Niklasas Långströmas.
Per dvi paskutiniąsias bylos nagrinėjimo dienas, pirmadienį ir antradienį, teismas ketina išklausyti abiejų pusių parodymus ir priimti sprendimą.
Bet iš pradžių gynyba ir prokuroras ketina apklausti visus liudininkus. Šį pirmadienį apklausiami du savanoriai iš „Missing People“, kurie pirmadienį, birželio 12 dieną, sutiko kaltinamąjį N.Bilevičių Martorpe.
Pirmadienio teismo posėdis sulaukė mažesnio visuomenės susidomėjimo, nei ankstesni. Į salę įvestas N.Bilevičius vilkėjo tuos pačius tamsius drabužius, kaip ir ankstesniuose teismo posėdžiuose.
Prisiminė, kaip rado pirštinę
Pirmasis liudijo ūkio, kuriame dirbo N.Bilevičius, administratorius. Jis pasakojo, kad su N.Bilevičiumi, kurį apibūdino kaip gabų darbininką, per 2,5 metų susitikdavo kasdien. Anot jo, Nerijus neblogai kalbėjo angliškai, o štai jaunėlis brolis beveik niekada nekalbėdavo, nors, liudininko nuomone, anglų kalbą jis suprato.
Prokurorui labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, ar ūkio administratorius kalbėjosi su N.Bilevičiumi apie Martorpo apiešką tuo metu, kai L.Holm dingo.
„Taip, gali būti, kad ketvirtadienį ar penktadienį jam pasakiau, kad ten lankėsi kariškiai“, – sakė liudininkas, prisiminęs, kaip N.Bilevičius jam pasakęs, kad dingo kažkokia mergaitė.
Taip jie kalbėjosi dirbdami daržinėje, kur, manoma, L.Holm galėjo būti nužudyta. Ūkio administratorius taip pat prisiminė, kaip N.Bilevičius rado Lisos pirštinę ir ją pakėlė: „Padėk ją atgal. Tai gali būti kažkas“, – tada jam pasakiau“.
Kai N.Bilevičiaus advokatė paklausė, ar radę pirštinę broliai mėgino ją paslėpti, liudininkas pasakė, kad, kiek jam žinoma, ne. Advokatė liudininko klausė ir, ar su broliais yra kilę kokių nors problemų.
„Ne“, – atsakė jis.
Esą broliai neturėjo problemų ir su alkoholiu. Niekas niekada nesiskundė ir Nerijaus žmonos Irinos elgesiu. Liudininkas prisiminė kelis kartus susitikęs ir su I.Bilevičiene ir su ja pasikalbėjęs.
Po to, kai N.Bilevičius buvo suimtas, Irina esą buvo labai išsigandusi ir troško susitikti su savo sūnumi. Ji skundėsi negavusi jokios pagalbos iš Lietuvos ambasados.
„Ar tiki, kad tai įvyko? Ar tiki, kad Nerijus arba jo brolis galėtų taip padaryti?“ – vėl ir vėl klausinėjo ūkio administratoriaus klausinėjo I.Bilevičienė.
Liudininkas patvirtino, kad po nužudymo policija su Irina elgėsi agresyviai. Dėl to Irina bijo švedų policijos ir nenori grįžti į Švediją liudyti.
Advokatė paklausė ir to, ar pro pagrindinio gyvenamojo pastato, kuriame gyvena darbdavys su šeima, bibliotekos langą matosi, kas vyksta prie namo, kuriame buvo apgyvendinti lietuviai.
Primename, kad darbdavio žmona anksčiau teisme teigė vakarą, kai L.Holm dingo, mačiusi pro bibliotekos langą, kaip I.Bilevičienė, bent vienas iš brolių ir dar vienas žmogus (spėjama, antras brolis), stovėjo savo namų prieangyje ir rūkė.
Tai – svarbi detalė, patvirtinanti Nerijaus alibi, kad L.Holm dingo metu jis laiką leido namie, kartais išeidamas parūkyti į lauką.Liudininkas patvirtino, kad iš bibliotekos gana aiškiai galima pamatyti, kas vyksta prie lietuvių namo.
Tikrino, bet kūno nerado
Prokuroras pakvietė kitą liudininką, savanorį iš „Missing People“, kuris buvo vienas iš ieškojusių dingusios L.Holm ir prie kurio priėjo N.Bilevičius pasikalbėti, kol šis vykdė vietovės apiešką.
Jis prisiminė, kaip jie pradėjo apiešką Blombergo dvare. Nieko ten neradę praėjo pro eilę namų, kur pirmąkart sutiko kaltinamąjį, su kuriuo praeidami pasisveikino.Vykdant a[iešką toliau, į kiemą įvažiavo sidabrinis automobilis.
Vienas iš jame buvusių žmonių priėjo pasikalbėti su savanoriais, kitas nuėjo į geltonos spalvos pastatą. Priėjęs žmogus vilkėjo kombinezoną ir saulėje išblukusius oranžinius marškinėlius. Liudininkas negalėjo patvirtini, kad priėjęs žmogus buvo N.Bilevičius.
Esą abu broliai atrodė gana panašiai ir vilkėjo vienodai.
„Trumpai šnektelėjome. Gana prasta anglų kalba jis sakė, kad tą vietovę jau apieškojo kariškiai ir policija. Jis pasakė kažką, kad tai – „waste of time“ („laiko švaistymas“, – red.) ir, atsisukęs į mažąjį pastatą (kur buvo rastas L.Holm kūnas, – red.) pasakė, kad ten viskas yra švaru.
Taip pat pasakė, kad ten buvo „a lot of militaires („daug kariškių“, – red.) su dideliais džipais ir vėliau paklausė, ar mes ką nors radome“, – prisiminė liudininkas iš „Missing People“.
Savanoris prisiminė, kaip su kolega vienas kitam pasakė, kad toks elgesys pasirodė keistas. Esą nors Nerijus teigė, kad vietą jau anksčiau apieškojo daug žmonių, savanoris žinojo, kad jų daug nebuvo. Tai esą sustiprino jo įtarimus, kad kažkas čia ne taip.
„Taip pat apėmė jausmas, kad jie mus stebi“, – sakė savanoris. Savanoriai nusprendė nenutraukti paieškos ir nuėjo į mažą pastatą, kuriame vėliau buvo surastas paslėptas L.Holm kūnas ir iš kurio sklido smarvė.
„Mums tai pasirodė per daug keista, tad nusprendėme sukontaktuoti su policija“, – sakė savanoris.
„Missing People“ savanoris paneigė, kad N.Bilevičius su jais bandė kalbėti apie sliekus, kurių bandė prisikasti žvejybai: „To jis mums nesakė“.
Ir nors pats liudininkas neužuodė, jo kolegai pasirodė, kad nuo prie jų priėjusio žmogaus trenkė alkoholiu. N.Bilevičiaus advokatei buvo įdomu sužinoti, kaip pats savanoris kalba angliškai.
„Angliškai kalbančioje šalyje susikalbėčiau. Daug skaitau“, – teigė savanoris. Paprašytas įvardinti prie jo tą vakarą priėjusio žmogaus anglų kalbą, jis ją pavadino „prasta, skurdžia ir padrika“.
Advokatei pasidomėjus, ar gali būti, kad Nerijus bandė su savanoriu kalbėtis apie sliekus ir buvo neteisingai suprastas, liudininkas atsakė: „Nepasakyčiau. Jis norėjo kalbėti tik apie tai, ką mes darome, o ne apie tai, ką pats daro“.
Savanorio nuomone, jeigu broliai atvyko prisikasti sliekų, jie tuo turėtų ir užsiimti, užuot stovėję ir nepaliaujamai žiūrėję į paiešką vykdžiusius žmones.
Priglaudė kačiuką
Dar viena pirmadienį apklausta liudininkė buvo lietuvių kaimynė pensininkė, kuriai pasirodė, kad N.Bilevičius savaitę po L.Holm dingimo, atrodė „nervingas ir prislėgtas“.
Kaimynė gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno lietuviai. 2,5 metų Švedijoje jie buvo kaimynai. Su Nerijumi ji kartais pasikalbėdavo laužyta anglų kalba, daugiausiai apie orą.
O štai Nerijaus brolis esą visada buvo labai tylus. Su juo kaimynei nė karto neteko kalbėtis. Ji spėjo, kad brolis buvo nešnekus, nes prastai kalbėjo angliškai. Apie N.Bilevičių ir jo šeimą kaimynė atsiliepė tik teigiamai.
„Mano kaimynai buvo visada labai darbštūs ir dori. Jie sunkiai dirbdavo po šešias dienas per savaitę, buvo geri ir paslaugūs. Jie rūpinosi netgi katinėliu, kurį rado prie namo“, – teisme prisiminė kaimynė.
Kai ji kalbėjo apie kačiuką, N.Bilevičius elgėsi labai emocingai. Jis žiūrėjo po stalu ir intensyviai lingavo galvą.
Policijos apklausoje ji pasakojo, kad N.Bilevičius po L.Holm nužudymo jai skundėsi, kad į juos buvo atkreiptas tyrėjų dėmesys, nes jie dirbo daržinėje netoli kavinės ir yra užsieniečiai.
Esą liudininkė bandė Nerijų nuraminti, kad nėra ko nerimauti ir švedų policija nėra tokia, kaip jo šalyje. Ji pastebėjo, kad tuo metu, kai buvo rasta L.Holm, N.Bilevičius labai daug rūkė, atrodė nervingas ir prislėgtas.
Šiai liudininkei N.Bilevičius taip pat pasakojo, kad tą vakarą, kai dingo L.Holm, jis su žmona nuvažiavo į prekybos centrą nusipirkti cigarečių, o grįždami jie neva matė prie netoli kavinės esančio tvenkinio pastatytą rudą automobilį.
Prokurorui paklausus, ar N.Bilevičius paminėjo koks tai buvo laikas, kaimynė sakė: „Manau, kad jis sakė kažką apie pusę aštuonių vakare, nors nesu tikra“.
Liudininkė taip pat prisiminė, kad Nerijus teigė pirmadienį sutikęs dingusios mergaitės tėtį ir jam pasirodė keista, kad tėtis atrodė piktas, bet jo akys šypsojosi.
Į spintelę buvo įkišta vos mirusi
Apklaustas buvo ir Adamas Berkowiczius, teismo medicinos gydytojas, patologas, turintis trisdešimties metų darbo patirtį, kuris vykdė L.Holm autopsiją.
A.Berkowiczius pasakojo, kad ant L.Holm kūno nerasta daug žaizdų ir nebuvo jokių ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinę prievartą. Anot eksperto, įrodymai gana aiškiai leidžia įtarti, kad Lisa galėjo mirti pakarta. Nors dažniausiai pakaruokliai būna savižudžiai. Vos vienas iš 1000 pakaruoklių miršta kilpoje, nužudytas kito asmens.
Patologo teigimu, yra tikimybė, kad L.Holm galėjo būti nužudyta būdama be sąmonės, nors dabar to neįmanoma tiksliai sužinoti. Kada tiksliai buvo nužudyta L.Holm, panašu, kad irgi negalima nustatyti. Esą ji mirė mažiausiai prieš kelias dienas, iki buvo surasta.
„Nėra jokių ženklų, kad ji buvo surišta ar gulėjo be sąmonės, kad ji negalėjo reaguoti. Nėra jokių įrodymų, kad ji buvo laikoma nelaisvėje“, – pasakojo ekspertas.
Taip pat gydytojo teigimu, neįmanoma, kad kūnas į spintutę buvo įkištas jau sustingęs. Esą matosi, kad į spintutę ji buvo įkišta praėjus labai nedaug laiko po mirties.
Teismas video ryšiu apklausė ir kitą teismo gydytoją Martiną Olsson Frisk, kuri teigė, kad žmogžudystė pakariant yra visiškai neįprasta. Ji taip pat nemano, kad septyniolikmetė buvo išprievartauta ar, kad kūnas buvo pakartas po mirties.
Tačiau akivaizdu, kad Lisa mirė nuo kito žmogaus rankos. Vis dėlto gydytoja neatmetė tikimybės, kad kelias dienas po dingimo Lisa dar buvo gyva. Esą ant jos kūnų buvusios mėlynės galė atsirasti iki mirties.
Dar viena liudininkė buvo Helena Eriksson, kuri yra DNR ekspertė ir dirbo prie L.Holm nužudymo bylos. Advokatės paklausta, ar tiesa, kad ant merginos kūno nebuvo rasta jokių N.Bilevičiaus DNR pėdsakų, ekspertė tai patvirtino.
N.Bilevičiaus pėdsakų nebuvo ir ant virvės, kuri rasta ant nepilnametės kaklo. N.Bilevičiaus advokatė paklausė, ar žmogus, sergantis žvyneline, palieka daugiau DNR pėdsakų, ekspertė sakė: „Neskaičiau nieko specifinio apie žvynelinę, bet, remdamasi turimomis žinomis, sakyčiau, kad tokiu būdu lengviau išskirti DNR“.
Anksčiau šį rudenį apžiūrėję vietovę ekspertai padarė tokias išvadas:
– Didžiausia tikimybė, kad nusikaltėlis turėjo kažkokį ryšį su vietove. Tokias išvadas jie pagrindžia ir tuo, kad L.Holm asmeniniai daiktai buvo išmėtyti prie nedidelio keliuko, kurio žmogus, nepažįstantis vietovės, nerastų.
– Dar daugiau, vietovės nepažįstantis ir su daržine niekaip nesusijęs žmogus, nerizikuotų pašalinti kūno iš žmogžudystės vietos.
– Daržinėje atrastos fekalijos gali būti susijusios su nusikaltėliu. Paprastai kai tokio tipo nusikaltėliai padaro nusikaltimą, juos užplūsta toks adrenalinas, kad jie jaučia žūtbūtinį norą išsituštinti.
Pirmadienio ir antradienio liudininkai teisme:
1. Ūkio administratorius, kuris paprastai susitikdavo su N.Bilevičiumi po keliskart per dieną, kai jis ten dirbo.
2. „Missing People“ patrulių vadas, kuris N.Bilevičių susitiko Martorpe ir kuriam kaltinamasis teigė, kad tos vietovės apžiūrėti nebūtina.
3. Kitas „Missing People“ savanoris, kuris teigė, kad N.Bilevičius juos atidžiai stebėjo, paieškų Martorpe metu.
4. Martorpo ūkio darbuotojas, paskubomis apžiūrėjęs pastatą, kuriame rastas L.Holm kūnas, nors tada nieko neradęs.
5. Buvęs lietuvių kaimynas, kuriam pasirodė, kad N.Bilevičius po L.Holm nužudymo buvo „nervingas ir prislėgtas“.
6. Policijos kriminalinis ekspertas, dirbęs su byla ir atlikęs vietos, kuriame rastas L.Holm kūnas, vietą.
7. Adamas Berkowiczius, teismo medicinos gydytojas, kuris dalyvavo kaip ekspertas liudininkas.
8. Helena Eriksson, DNR ekspertė, dirbanti Nacionaliniame teismo centre.
9. Profesorius ir seksualinių nusikaltimų ekspertas Niklasas Långströmas, kuris padėjo policijos tyrimams dėl galimo seksualinio nusikaltimo ar seksualinio iškrypimo.
10. Kriminalinės policijos inspektorius Mikaelis Schönhoffas, dirbantis policijos nusikaltėlių profilių grupėje ir padėjęs su savo išvadomis.
