Taip ketvirtadienį nusprendė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Kadangi R.Lipskis yra suimtas nuo 2014 metų sausio 24 dienos, šis laikotarpis jam įskaičiuotas į bausmės laiką, todėl šnipui liko kalėti apie pusantrų metų, jei jis nesugalvos skųsti nuosprendžio Lietuvos apeliaciniam teismui ir šis nesumažins pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.
R.Lipskis buvo pripažintas kaltu tik dėl vieno nusikalstamo epizodo – 2012 metų spalio 19 dieną perfotografuotų „Oro navigacijos“ shemų.
Dėl vėliau padarytų nusikaltimų jis buvo išteisintas, o teismas apie jo šnipinėjimą surinktus įrodymus, įvertino, kaip surinktus neteisėtai.
Nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Ar šia teise pasinaudos valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, ketvirtadienio rytą jis dar nežinojo.
Vis dėlto, prokuroras nustebo, kad teismas dalį įrodymų pripažino surinktais neteisėtai. Pasak jo, stebint R.Lipskio veiklą buvo remiamasi ne Operatyvinės veiklos įstatymų, o Kriminalinės žvalgybos ir tai yra du skirtingi dalykai.
Be to, stebint R.Lipskį buvo tikimasi išaiškinti daugiau jo bendrininkų. Teismui perduota R.Lipskio byla buvo išskirta iš šnipinėjimo bylos, kurioje ikiteisminis tyrimas tęsiamas iki šiol.
R.Lipskis savo kaltės nepripažino. Jis teigė, kad kaltinimai šnipinėjimu „susideda tik iš žodžių“, bet daugiau nėra jokių jo kaltės įrodymų.
Nėra įrodymų ir tai, kad Sergejus Kurulenka, kuris jam perdavė tuščią, kaip teigė teisiamasis, fotoaparato atminties kortelę, dirbo Baltarusijos ar kitų valstybių žvalgybai.
„Nėra jokių įrodymu, kad Sergejus yra Baltarusijos agentas ar kokios kitos organizacijos agentas. Nėra įrodymų, kad aš pavogiau ar nupirkau informaciją, kuri yra slapta Lietuvos Respublikos“, – aiškino R.Lipskis.
Kaltinamasis šnipinėjimu stebėjosi, kodėl byloje nėra paties S.Kurulenkos parodymų ir duomenų apie „šantažą ir grasinimus“ jo atžvilgiu bei piktinosi, kad S.Kurulenkai teisėsauga leido pabėgti iš Lietuvos.
„Jokios žvalgybos nebuvau užverbuotas, jokios informacijos nerinkau. Žinojau tik Sergejaus vardą. Kai jis pradėjo mane šantažuoti ir grasinti, supratau, kad jis renka informaciją, bet kam – nežinojau“, – sakė R.Lipskis.
Vyras aiškino, kad fotografuoti tam tikrus objektus ir kopijuoti dokumentus darbe jam nebuvo draudžiama ir neneigė padaręs 50-100 fotografijų, tačiau esą nieko slapto nefotografavo. „Neturėjau tikslo fotografuoti ir perduoti, tikslas buvo duoti Sergejui suprasti, kad turiu tas korteles – jei jis neatsikabins, jos pateks į Valstybės saugumo departamento rankas“, – kalbėjo kaltinamasis.
Baltarusį S.Kurulenką, R.Lipskio teigimu, domino „slaptas kalėjimas“ ir į Lietuvą atvykstantys „užsieniečių lėktuvai“, tačiau jis tvirtina jokios vertingos informacijos neperdavęs.
Jis sakė, kad byloje nepateikta duomenų ir apie trečią asmenį, kuris viename susitikimų lydėjo S.Kurulenką.
Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras Redas Savickas prašė R.Lipskiui skirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.
R.Lipskis buvo sulaikytas prieš pusantrų metų. Kaip teigiama kaltinamajame akte, jį demoaskuoti prireikė trejų metų.
Byloje yra duomenų, kad ir pats S.Kurulenka rinko informaciją, važinėdavo prie kariuomenės objektų, juos stebėdavo ir fotografuodavo.
Baltarusijos agentas buvo užfiksuotas prie Paluknio aerodromo, paskui šalia karinio dalinio, kur fotoaparatu fiksavo ir dalinį, ir įėjimą į jį.
S.Kurulenką domino Lietuvoje esančios NATO pajėgos, galimai šalyje veikę CŽV kalėjimai.
