Vilniaus apygardos teismas R.Lipksiui yra skyręs trejus metus
tris mėnesius laisvės atėmimo.
Prokuroras Redas Savickas BNS sakė, kad apeliaciniu skundu
nuteistajam prašo skirti aštuonerius metus laisvės atėmimo ir
pripažinti kaltu dėl visų inkriminuotų veikų. Tokios pat bausmės
prokuroras prašė ir per baigiamąsias kalbas.
Apeliacinį skundą pateikė ir R.Lipskis. Antradienį apskundė
jam paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis
pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai ir nuteistas
kalėti trejus metus ir tris mėnesius.
„Vakar padaviau skundą, išteisinamojo nuosprendžio prašome,
nes nusikaltimo sudėties nematome, nebuvo jokio šnipinėjimo,
nežymūs buitiniai pokalbiai“, – BNS sakė nuteistojo advokatė
Snaiguolė Mažeikienė.
Apeliacinį skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.
„Mes eisime iki galo, per visas instancijas iki Strasbūro,
jeigu jo neišteisins“, – teigė R.Lipskio gynėja.
Suimtas R.Lipskis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kitų
metų sausio 24 dieną sueis dveji metai, kai jis laikomas suimtas.
Gynėjos teigimu, R.Lipskis parašė prašymą dėl bausmės
atlikimo, nori bausmę atlikti Lukiškėse ir ten dirbti elektriko
darbą. Teismas yra nustatęs, kad nuteistasis bausmę turi atlikti
pataisos namuose. Į teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę bus
įskaitytas beveik dvejus trukęs kardomasis suėmimas. Advokatės
skaičiavimu, įskaičius ilgai trukusį suėmimą, kaip gerai
besielgiantis nuteistasis R.Lipskis galėtų išeiti į laisvę po 2-3
mėnesių nuo bausmės atlikimo pradžios.
Gynėjos teigimu, R.Lipskio laukia darbovietė, nes jį vertina
kaip gerą specialistą.
R.Lipskis kaltintas, kad savo kabinete „Oro navigacijoje“
slapta fotografavo ten buvusius dokumentus ir perdavė šiuos
dokumentus Baltarusijos žvalgybos pareigūnui.
Vilniaus apygardos teismas lapkričio 5 dieną paskelbė, kad
Lietuvos pilietis Minskui vertingos informacijos neperdavė, o
teisėsaugos pareigūnai jį sekė nepagrįstai ilgai, pareiškė
vienas iš bylą nagrinėjusių teisėjų.
Teisėjas Audrius Cininas tada žurnalistams sakė, kad R.Lipsksis
„nufotografavo tris segtuvus su Vilniaus oro uosto tam tikrų
komunikacijų brėžiniais ir perdavė po trijų dienų Baltarusijos
žvalgybos darbuotojui“.
„R.Lipskiui skirta bausmė yra artima minimaliai, nes perduoti
dokumentai praktiškai jokios žvalgybinės reikšmės neturi“, –
sakė teisėjas.
Pasak jo, teisėsauga per ilgai sekė R.Lipskį, užuot
užkirstusi kelią nusikaltimui, ir tai sudarė sąlygas pasislėpti
Baltarusijos žvalgybos pareigūnui Sergejui Kurulenkai, kuriam
informacija ir buvo perduodama.
„Pasitvirtino tik maža dalis iš pareikštų kaltinimų.
Prokuroras į bylą atėjo su daug, liko mažai. R.Lipskiui buvo
inkriminuojama nusikalstama veika, kuri truko kelerius metus, dvejus
metus, atrodo. Teismas nustatė, kad jo veikla truko apie dvi ar tris
dienas“, – sakė teisėjų kolegijos narys.
„Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir pagal
Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, operatyvinės
priemonės turi būti taikomos tik tiek, kiek tai būtina. Nustačius
nusikalstamos veiklos požymius, jie turi būti užkardomi, o ne
tęsiama toliau. Šiuo atveju jie buvo tęsiami toliau ir taip
netiesiogiai skatinant nusikalstamą iniciatyvą iš R. Lipskio
pusės, galų gale buvo buvo sulaukta, kol jis galbūt padarys ir
antrą veiką – tai yra perduos telefoninio pokalbio metu duomenis
apie Šiaulių oro uostą“, – sakė teisėjas.
Baltarusijos karinis teismas 2014 metų sausį nuteisė du
baltarusius dešimties ir aštuonerių metų laisvės atėmimo
bausmėmis dėl šnipinėjimo Lietuvai.