Igoris Molotkovas dabar visiems žinomas kaip daug kartų baustas narkomanas, sugebėjęs pavogti automatinį ginklą iš policijos pareigūnų. Kaip šis vaikinas pasuko gyvenimo klystkeliais, pirmąją dalį skaitykite čia.
Šalčininkų vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Irina Sobašek puikiai prisimena šešiolikmetį Igorį: „Toks gražus vaikinas! Visos mergaitės buvo jį įsimylėjusios. Aukštas, sportiškas, ilgomis juodomis blakstienomis.“
„Igorio problema – jam reikėjo laisvės. Jis vis pabėgdavo iš globos namų. Nuvykęs pas motiną irgi išeidavo ir nesugrįždavo. Mes sakydavome: „Gal čia tas jo čigoniškas kraujas?“
Bet šiaip labai protingas berniukas. Su juo buvo įdomu bendrauti. Buvo teigiamai nusiteikęs“, – pasakojo I.Sobašek.
Kaip rasti vietą gyvenime?
Sulaukęs 16 metų Igoris pats nutarė išeiti iš globos namų, kur gyveno viename kambaryje su dar keturiais vaikais.
Mokykla jo irgi nebenorėjo laikyti, nes paauglys nelankė pamokų. Tad jis pasuko ten, kur ir daugelis jo likimo draugų, – į Žemės ūkio mokyklą Dieveniškėse.
Ten yra bendrabutis, bet nėra griežtos dienotvarkės. Galima laisviau gyventi nei globos namuose: nereikia valgyti pagal tvarkaraštį, pagal jį ruošti pamokų ir keltis.
„Iš globos namų išėję vaikai labai sunkiai susitvarko gyvenimą. Kur jiems pasidėti, jei jie neturi būsto?
Yra didžiulė bendra eilė socialiniam būstui gauti, ten ko nors sulaukti labai sunku. Todėl mažai kas randa savo kelią“, – sakė I.Sobašek.
Šalčininkų vaikų globos namuose dabar gyvena 37 vaikai.
Tarp jų – tik viena našlaitė. Kitų vaikų tėvai turi priklausomybę nuo alkoholio arba serga ir negali patys rūpintis savo vaikais.
„Bet narkomanų globos namuose nėra. Igoris Šalčininkuose neturėjo bėdų nei dėl alkoholio, nei dėl narkotikų“, – tikino I.Sobašek.
Tačiau vėliau jis labai pasikeitė – per šešerius metus buvo teistas 15 kartų, o 126 kartus baustas administracine tvarka.
Kai Igoriui sukako 18 metų, jis išvyko į Vilnių ir pradėjo lankyti Statybininkų rengimo centrą.
Bet jam ten nepatiko, nes bendramoksliai jį vadino čigonu.
Bet jo buvo kalbama, kad Igorio tėvas – ne čigonas, o Baltarusijoje gyvenantis lenkas.
Pirmasis I.Molotkovo nusižengimas – nelegalus valstybės sienos kirtimas, kai jis norėjo aplankyti Baltarusijoje gyvenantį tėvą.
Vilniuje patyrė patyčių
Statybininkų rengimo centras Vilniuje, kur mokėsi I.Molotkovas, yra vos keli šimtai metrų nuo šeštojo policijos komisariato, iš kurio jis praėjusią savaitę pabėgo su automatu. Akivaizdu, kad čia jis puikiai orientavosi.
„Nenustebau, kad jis taip lengvai paspruko iš šio rajono, – labai gerai jį pažįsta“, – apie gaudynių naktį sakė socialinė pedagogė Asta Lukšienė.
Ji gerai prisimena Igorį – vaikinas nebuvo joks akiplėša, juo labiau – agresyvus. Liesas, kalba mažai, klapsi didelėmis akimis.
Bet mokėsi vos mėnesį, o po to nebesirodė. Tai susirgdavo, tai susižeisdavo.
Pedagogė mano, kad jis galėjo patirti patyčių, – kartais būdavo nesiprausęs.
Šio centro direktorius Juozas Baranauskas sako, kad žodis „mokėsi“ nelabai tinka apibūdinti I.Molotkovo veiklai jų įstaigoje.
Šiuo metu rengiama pažyma apie I.Molotkovo mokymąsi, kurios paprašė kalinčių asmenų mokymąsi organizuojantis Vilniaus mokymo centras. Joje nurodyta: 7 neatestuoti dalykai, 2 nepatenkinami pažymiai.
Narkotikai sunaikina protą
Reabilitacijos centro „Krikščioniškas namas“ vadovas Andrejus Štefanecas, kuris su žmona Alina rūpinasi, kaip pamaitinti skurstančius žmones, dažnai būna Vilniaus tabore. Ten jis nuolat sutikdavo I.Molotkovą.
„I.Molotkovą pažįstu kaip narkomaną. Daug kartų siūlėme jam gydytis, skelbėme Dievo žodį – jis atsisakė.
Tokie žmonės sukiojasi stotyje: ką nors pavogs, su kuo nors pasidalys doze. Narkomanai protinius sugebėjimus praranda per keletą metų – tiesiog degraduoja vartodami kvaišalus“, – teigė A.Štefanecas.
Paspruko su policininkų automatu
* Antrankiais surakintas 24 metų I.Molotkovas paspruko iš šeštojo Vilniaus policijos komisariato lapkričio 19-osios pavakare, pačiupęs automobilyje policininkų neapdairiai paliktą automatą su 30 šovinių. Šis ginklas priklausė Švenčionių policininkams, kurie atvežė I.Molotkovą į Vilnių.
* Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme I.Molotkovas aiškino, kad čiupti automatą ir bėgti nuo Švenčionių pareigūnų jis nusprendęs spontaniškai. Esą supykęs, kai Vilniaus ligoninėje medikai atsisakė atlikti operaciją ir išimti iš jo kūno metalinį svetimkūnį. Vyras Švenčionyse buvo atsidūręs dėl to, kad Vilniaus areštinėje nebuvo vietų.
* I.Molotkovo paieška truko penkias valandas. Buvo paskelbta, kad po Vilnių su užtaisytu automatu „Kalašnikov“ blaškosi psichikos sutrikimų turintis nuo narkotikų priklausomas vyras.
* Buvo pasitelkti ne tik policijos, bet ir „Aro“ pareigūnai, į orą pakeltas pasieniečių sraigtaspartis, užtverti išvažiavimai iš sostinės, policijos pareigūnai surengė apie dešimt pasalų.
* Bėglys buvo sučiuptas maždaug 23 val. 30 min. Pelesos gatvėje, viename daugiabutyje, kur dažnai glausdavosi. Jis buvo užsidaręs gyvenamojo namo bendro naudojimo dušo patalpose. Sulaikomas bėglys nesipriešino.
* Automatas „Kalašnikov“ ir antrankiai buvo rasti apleistame name stoties rajone.
