Ištikimi E.Kusaitės gerbėjai šią žinią pasitiko plojimais. „Ačiū“, – tiek ištarė nuosprendį išklausiusi E.Kusaitė. Po teismo nuosprendžio E.Kusaitė pirmoji išbėgo iš teismo salės ir pasislėpė teismo patalpose.
Praėjusių metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad terorizmu kaltinama E.Kusaitė visiškai išteisinama.
2013 metų gegužę Vilniaus apygardos teismas (VAT) už ketinimą surengti teroro aktą klaipėdietei skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.
E.Kusaitės bylą tyrę ir jai kaltinimus pateikę pareigūnai sulaukė ne tik radikalių politikų, bet ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos.
Liepos mėnesį D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, pagal kurį E.Kusaitė atleista nuo 2823 eurų dydžio baudos mokėjimo. Šią baudą teismas E.Kusaitei paskyrė 2013-aisiais byloje dėl melagingo pranešimo Generalinei prokuratūrai apie esą prieš ją panaudotą fizinį smurtą.
Prezidentė ją nuo baudos atleido atsižvelgdama į tai, kad „nuteistoji sunkiai serga, neturi jokio turto ir pajamų, gyvena iš socialinės pašalpos, o ligos gydymas gali tęstis keletą metų“.
Į Rusiją susiruošusią E.Kusaitę 2009 metais pareigūnai sulaikė Kauno autobusų stotyje. Po sulaikymo ji ne kartą buvo prisipažinusi, kad ruošėsi įvykdyti teroro aktą.
Kai jos artimieji subūrė triukšmingą gerbėjų būrį, mergina ėmė neigti visus apklausų protokoluose užfiksuotus savo žodžius, o terorizmo istoriją vadinti Valstybės saugumo departamento pareigūnų (VSD) provokacija.
Prokurorai ir saugumo pareigūnai buvo surinkę daugybę informacijos apie E.Kusaitės planus susisprogdinti Rusijoje.
Saugumo agentai įrašinėjo jos pokalbius, tikrino laiškus, siųstus elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis. „Esu žiauri ir viskam pasiryžusi“, – vienoje žinučių rašė E.Kusaitė.
Mergina norėjo susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje, kur būtų kuo daugiau aukštas pareigas einančių karininkų. „Noriu superdidelės akcijos“, – viena jos žinučių buvo pagarsinta teisme.
